Miego sutrikimai. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Miegas yra nuolat pasikartojanti elgesio ramybės būsena, kai fiziologiškai sumažėja jutiminis budrumas ir nebūna sąmoningų judesių. Tai aktyvus procesas, kurio metu sureguliuojamos organizmo vidinės funkcijos, pasirengiama budrumui, veiklai. Į neorganinių miego sutrikimų grupę įtrauktos:

  • disomnijos: didžiąja dalimi psichogeninės būsenos, kai dėl emocinių prie­žasčių labiausiai sutrinka miego trukmė, kokybė ar laikas;
  • parasomnijos: nenormalūs epizodiniai įvykiai miego metu.

Priežastys

Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz.: depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu–kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz.: sąnarių uždegimas, sutrikdo miegą. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti, kt. Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, kt. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga po ilgalaikio alkoholio vartojimo gali būti labai sunki ir trukti kelias dienas ar savaites. Mieguistumas (hipersomnija) pasitaiko žymiai rečiau nei nemiga. Viena dažniausių priežasčių, sukeliančių mieguistumą, yra miego apnėja (miegant sunku kvėpuoti, pritrūksta oro) ir narkolepsija. Hipersomnija stebima ir kitų psichikos ligų struktūroje: pradinėse depresijos stadijose, esant asmenybės, disociacinių, somatoforminių sutrikimams. Kai kurioms moterims mieguistumas periodiškai kartojasi, tai susiję su menstruaciniu ciklu. Ši būsena išsivysto ir esant lėtiniam neišsimiegojimui, pvz.: studentams, asmenims, dirbantiems naktinį darbą. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, žmonėms, keliaujantiems per laiko juostas, taip pat, kai nereguliariai einama miegoti ir keliamasi. Naktinio vaikščiojimo (somnambulizmo) atveju randami nedideli neurologiniai pakitimai, vaikščiojimas gali suintensyvėti pervargus, prieš tai neišsimiegojus.

Vaikų miegui gali trukdyti įpročiai, įgyti kūdikystėje, kuomet prabusdavo tam, kad jį pamaitintų arba įprotis miegoti šalia motinos. Vėliau, guldant į lovelę, vaikas jaučia psichologinę traumą. Kita priežastis gali būti psichologinė. Ėjimas miegoti turėtų tapti kasdieniu įprastu ritualu, ir vykti visada tuo pačiu metu. Kelti vaiko nereikia staigiai. Pažadinkite mažylį švelniai. Prabudimas turi būti laipsniškas, leiskite dar kurį laiką pasivolioti lovoje. Vaikai – dideli fantazuotojai, ir bet koks monstras iš filmuko jiems gali tapti realiu pavojumi, trukdančiu normaliam miegui. Taip pat vaikai gali prabusti nuo naktinio košmaro, naktinio siaubo ar naktinio vaikščiojimo. Nuolatiniai košmarai – tai nemalonūs ir gąsdinantys sapnai. Jie pažadina vaiką iš miego, o pabudęs jis prisimena sapno siužetą. Naktinis siaubas – tai labai stiprus siaubo ir panikos išgyvenimas miegant. Naktinio vaikščiojimo priepuoliai prasideda apie penktus gyvenimo metus. Sutrikimo priežastys gali būti rimtos, nuo genetinio polinkio iki epilepsijos. Bet dažniausiai tai ne patologijos, o tik vaiko miego ypatumai.

Į viršų

Gydytojai

Psichologas, Medicinos psichologas

Vilnius

Psichiatras, Psichoterapeutas

Vilnius

Psichologas

Vilnius

Į viršų