Miego sutrikimai. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Miegas yra nuolat pasikartojanti elgesio ramybės būsena, kai fiziologiškai sumažėja jutiminis budrumas ir nebūna sąmoningų judesių. Tai aktyvus procesas, kurio metu sureguliuojamos organizmo vidinės funkcijos, pasirengiama budrumui, veiklai. Į neorganinių miego sutrikimų grupę įtrauktos:

  • disomnijos: didžiąja dalimi psichogeninės būsenos, kai dėl emocinių prie­žasčių labiausiai sutrinka miego trukmė, kokybė ar laikas;
  • parasomnijos: nenormalūs epizodiniai įvykiai miego metu.

Ligos eiga

Nemigos atveju pacientai dažniausiai skundžiasi sunkumu užmigti, rečiau - miego kokybe ir ankstyvu prabudimu. Neretai pasitaiko šių simptomų derinys. Tipiškais atvejais nemiga atsiranda padidėjusios gyvenimo įtampos laikotarpiais ir dažniau pasireiškia moterims, vyresnio amžiaus ar turintiems psichologinių sutrikimų arba socialinių-ekonominių problemų žmonėms. Jei nemiga kartojasi, gali atsirasti jos baimė ir susirūpinimas dėl jos padarinių. Tada susidaro užburtas ratas, dar labiau komplikuojantis žmogaus problemas.

Nemiga besiskundžiantys asmenys teigia, kad atėjus metui miegoti jie būna įsitempę, nerimastingi, susirūpinę ir depresiški, dėl to atsiranda ir minčių ant­plūdis: jie mąsto, ar pakankamai gerai išsimiegos, galvoja apie asmenines problemas, sveikatos būklę ar net mirtį. Šią įtampą jie dažnai stengiasi veikti vaistais ar alkoholiu. Nemigos kamuojami asmenys dažnai teigia, jog rytais jaučiasi fiziškai ir psichiškai pavargę; dienos metu jiems būdinga prislėgta nuotaika, pablogėja dėmesys, sunkiau įsimenama, silpnėja motyvacija, didėja susirūpinimas, įtampa, dirglumas, jie susitelkia tik į savo būseną, kinta suvo­kimas, dažnėja regos klaidos, ryškėja paranoidinis mąstymas, "tunelio" simp­tomas, didėja agresija, neviltis, savižudybės rizika. Labai nukenčia nemiga sergančių žmonių gyvenimo kokybė, produktyvumas, dažnas turi darbo pro­blemų, neretai prasideda pravaikštos. Nemiga yra gana pavojinga būklė. Jeigu miegama mažiau negu 4-5 val. per parą, per keletą savaičių gali sutrikti moto­rika ir psichika. Esant ilgalaikei nemigai, depresijos rizika padidėja apie 35 kartus, nemiegojęs žmogus jaučiasi mieguistas, dėl to padidėja nelaimingų atsitikimų, tokie asmenys 2,5 karto dažniau padaro autoavariją, tarp jų dažna priklausomybė nuo vaistų ir alkoholio.

 

Parasomnijos apibūdinamos kaip nepageidaujamas fenomenas, dažniau­siai nustatomas miego metu. Šiuo metu skiriama: 1) prabudimo sutrikimai, pvz., vaikščiojimas miegant, naktinis siaubas, prieblandiniai prabudimai; 2) pereinamieji miego-būdravimo sutrikimai; 3) su PM susijusios parasomnijos; 4) kitos parasomnijos, susijusios su miegu.

Somnambulizmas (lot. somnus - miegas + ambulo - vaikščioju). Somnam­bulizmas, arba lunatizmas (nakvišumas), yra pakitusi sąmonės būsena, ku­rios metu kartu pasireiškia miego ir budrumo būsenoms būdingi fenomenai. Somnambulizmo epizodai yra staigūs: asmuo sėdasi lovoje, veido išraiška be­prasmė, akys pramerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Po to gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti į lauką. Vaikšto tarsi apgraibomis, bet kliūčių išvengia. Tipiški somnambulizmo priepuoliai trunka keliasdešimt minučių. Vaikščiodamas žmogus gali valgyti, gerti, kalbėti, groti. Sąmonės, reaktyvumo ir motorinių įgūdžių lygis yra žemas, dėl to kyla didelis pavojus susižeisti. Tačiau dažniausiai asmuo pats arba švelniai padedamas kitų tyliai sugrįžta į lovą· Atsibudęs po somnambulizmo epizodo arba ryte jis paprastai neprisimena nakties įvykių, stebisi kitų pasakojimu apie juos.

Į viršų