Disleksija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Disleksija – tai specifinis „skaitymo“ sutrikimas. Gali būti priskiriami rašymo ir tarimo sutrikimai. Disleksija sergantiems žmonėms gali būti trumpalaikių atminties sutrikimų. Šią ligą galima priskirti genetinių ir neurologinių ligų grupei.

Disleksija gali būti tiek įgimta, tiek įgyta.

Patarimai ir profilaktika

Iškelta teorija, kad pagrindinė skaitymo (o kartu ir disgrafijos – rašymo sutrikimų) sutrikimų priežastis – nesuderintas dviejų galvos smegenų pusrutulių darbas. Ryšys tarp pusrutulių formuojasi jau kūdikystėje, o ypač svarbus yra ropojimo periodas. Manoma, kad ropojant koordinuojama ne tik darni galūnių veikla, bet ir smegenų pusrutulių veikla, todėl pageidaujama, kad vaikas ropotų pakankamą laiką. Jeigu vaikas ne ropojo, o tiesiog atsistojo ir pradėjo eiti – ryšys susiformuoti nespėja, todėl ima vyrauti pernelyg ryški sąmoninga judesių kontrolė. Itin sunkiais atvejais vaikas ima panėšėti į šimtakojį, kuris ilgai mąsto, kokia koja pradėti eiti. Kita vertus, net jei jūsų vaikas pradėjo eiti neropojęs, tai dar nereiškia, kad jam kils rūpesčių skaitant ar rašant.
Kaip galite padėti
Išklausykite vaiko, kalbėkite su vaiku aiškiai, išsamiai atsakykite į jo klausimus, pataisykite švelniai, bet neįkyriai.
Jei yra kalbos sutrikimų, kreipkitės į logopedą.
Jei lėtai progresuoja kalbos, skaitymo įgūdžiai, patikrinkite vaiko klausą bei regėjimą.
Skaitykite vaikui ir būkite kantrūs. Gali pradėti daug laiko, kol vaikas sugebės perpasakoti istoriją.
Kartu dainuokite daineles, skaitykite eilėraštukus.
Asmenims, kuriems pasireiškia šis sutrikimas, paprastai patariama rinktis tas veiklos sritis, kurioms nereikia ypatingų kalbos žinių (pvz. menas, matematika, rinkodara, fizika, sportas ir t.t.).

Į viršų