Agorafobija (adaptacijos sutrikimas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Agorafobija arba kitaip vadinamas adaptacijos sutrikimas yra didelių, atvirų erdvių baimė, minios baimė, baimė nutolti nuo namų, pasireiškianti labai stipriu nerimu ar panikos atakomis, vengiančiu elgesiu.

Priežastys

Agorafobija yra vienas iš nerimo sutrikimo pasireiškimų. Tiksli priežastis, kodėl šis sutrikimas pasireiškia nėra žinomas, tačiau pastebėta, kad jį paskatint gali traumuojantys įvykiai arba piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis. Yra teorijų, kurios sieja agorafobiją su erdvinės orientacijos sutrikimu. Mes informaciją apie aplinką gauname per klausą, regą, lytą, ir propriorecepciją – giliojo jutimo sąvoka, apimanti padėties, judėjimo ir jėgos jutimus, o šią informaciją apdoroja ir į vieną sujungia mūsų smegenys. Sergant agorafobija, manoma, kad yra susilpnėjęs propriorecepcinis  ir vestibiulinis jutimas, o daugiau pasikliaujama rega. Esant tokioms aplinkybėms, kai sudėtinga viską aprėpti (didelės erdvės) arba aplinka per greitai kintanti (minios), atsiranda sunkumai apdorojant informaciją, žmogus ima jaudintis, atsiranda nerimas. Juos taip pat gali trikdyti nelygūs paviršiai, daugybė dirgiklių vienu metu. Taip pat agorafobiją gali išprovokuoti raminamųjų ir migdomųjų vaistų perteklinis vartojimas (pavyzdžiui alprazolamo, midazolamo, lorazepamo ir kitų). Yra stebėtas ryšys tarp ilgalaikio alkoholio vartojimo ir agorafobijos išsivystymo. Tai taip pat gali pasireikšti rūkaliams. Kita teorija sako, kad nerimą sukelia atsiskyrimas nuo saugios, t.y. namų aplinkos, o svetimoje aplinkoje atrodo, kad negalėsi kontroliuoti aplinkybių ar įvykus kam nors netikėtam ar baisiam, galima žūti, nes nebus įmanoma ištrūkti. Taip formuojasi vengiantis elgesys, didėja socialinė izoliacija, dar labiau didinanti baimę išeiti į viešumą.

Į viršų

Gydytojai

Psichologas, Medicinos psichologas

Vilnius

Psichiatras, Psichoterapeutas

Vilnius

Psichologas

Vilnius

Į viršų