Riebalų persodinimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Riebalų persodinimo operacija atliekama norint padidinti tam tikros kūno srities tūrį ir/arba koreguoti jų formą, išlyginti gilesnes raukšles, koreguoti kūno sričių defektus, atjauninti odą. Persodinimui riebalinis audinys imamas iš paties paciento poodžio. Dažnai riebalų persodinimo operacija atliekama kartu su riebalų nusiurbimo operacija.

Komplikacijos

Riebalų persodinimo operacijos metu naudojamos to paties paciento riebalinės ląstelės, todėl gerokai sumažėja rizika, kad organizmas jas atmes, kils alerginė ar imuninė reakcija. Moksliniai tyrimai įrodė, kad riebaluose esančios regeneracinės – kamieninės ląstelės teigiamai veikia audinius, juos atstato, sulėtina senėjimo procesą. Riebalų persodimo operacijos pagrindinė rizika – persodinto audinio rezorbcija, išnykimas, tūrio sumažėjimas. Tai susiję su individualiomis paciento organizmo savybėmis. Gali prigyti 30-70 proc. persodinto riebalinio audinio tūrio. Todėl kartais reikalinga papildoma mažos apimties operacija pasiekti norimam rezultatui. Persodintų riebalų tūris tiesiogiai priklauso nuo svorio pokyčių – numetus svorio, jų tūris gali mažėti. Riebalai persodinimui imami specialiu švirkštu, o ne aparatu, tokiu būdu audinys mažiau transformuojamas. Plastikos chirurgas kūno dalių, kur yra riebalų sankaupos nusiurbia riebalus. Centrifuguojami riebalai suleidžiami į reikiamą sritį. Po riebalų perodinimo kartais gali likti kabančios odos perteklius, kuris sąlygojamas nepakankamo odos elastingumo ar likusio riebalinio audinio, taip pat galimos negrįžtamos duobės odos paviršiuje. Taip pat gali atsirasti ir kitų komplikacijų, apie kurias gydytojas Jums paaiškino kaip įmanoma išsamiau. Komplikacijų riziką galima sumažinti griežtai laikantis gydytojo patarimų dėl pooperacinės priežiūros.

Į viršų