Žarnyno navikai (storosios žarnos vėžys). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Storiosios žarnos vėžys dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims.

Ligos eiga

Storosios žarnos polipai dažnai jokių simptomų nesukelia ir nustatomi atsitiktinai, retkarčiais būna kraujavimas, dažnesnis tuštinimasis, jei polipai dideli – atsiranda žarnų nepraeinamumo požymiai (stiprus, raižantis pilvo skausmas, gurgėjimas, pūtimas, dujų susilaikymas). Storosios žarnos vėžiui būdingas tuštinimasis su krauju, įprastinio tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas (atsiranda vidurių užkietėjimas ar padažnintas tuštinimasis), kartais – pilvo skausmas, vėlesnėse stadijose gali atsirasti žarnų nepraeinamumo požymiai, mažėja svoris, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, kartais – karščiavimas. Žarnyno vėžys yra progresuojanti liga, ir jos gydymo rezultatai priklauso nuo prieš operaciją buvusio išplitimo: jei vėžinės ląstelės nebuvo išplitusios už storosios žarnos gleivinės ribų, po operacijos 5 metus išgyvena virš 90% ligonių, jei yra metastazės į kitus organus, išgyvena – 5-10%. Pašalinus nepiktybinį polipą, pasveikstama pilnai (bet gali atsirasti naujų polipų).

Į viršų