Vulvos vėžys. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Vulvos vėžys – tai išorinius lytinius organus sudarančių struktūrų: gaktos, didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų, varputės, makšties prieangio, tarpvietės, Bartolinio liaukų audinių elementų supiktybėjimas. Dažniausiai serga vyresnės moterys – 65-72 metų amžiaus.

Ligos eiga

Pirminis navikas dažniausiai atsiranda didžiosiose ir mažosiose lytinėse lūpose (50 proc. atvejų), rečiau – užpakalinėje lytinių lūpų jungtyje ir tarpvietėje (30 proc. atvejų), rečiausiai – varputės srityje (20proc. atvejų). 5 proc. atvejų vulvos vėžys gali prasidėti keliais atskirais židinukais vienu metu įvairiose išorinių lytinių organų vietose. Ligos pradžioje atsiranda išaugos, primenančios karputes, spuogelius, „šepetėlį” iš smulkių ar nevienodo storio ir ilgio stiebelių; taip pat tai gali būti išvešėjęs darinys, primenantis žiedinio kopūsto skiltelę arba nepaslankus mazgas, kuris eina gilyn į audinius ir tolydžio didėja. Vėliau minėtų darinių paviršiuje atsiranda viena ar kelios nedidelės opos. Opos dugnas standus, kraštai sustorėję, ji palengva plinta į šalis, iš jos pradeda skirtis kraujingos išskyros. Prisidėjus infekcijai, išskyros tampa dvokiančios, pūlingos – kraujingos, jų pagausėja. Išopėjęs varputės srities vėžys gali labai smarkiai kraujuoti. Iš pradžių jokio skausmo nebūna, vargina tik įkyrus niežulys. Vėliau, navikui išopėjus, pradeda skaudėti. Skausmas stiprėja šlapinantis, pakliuvus šlapimui ant išopėjusio paviršiaus. Navikas, augantis arti šlaplės išorinės angos, sudaro kliūtį šlapimui laisvai ištekėti, ilgainiui pūslėje susilaiko vis daugiau liekamojo šlapimo, tampa sunku pasišlapinti net ir labai norint. Navikui peraugus makštį, tarpvietę, tiesiąją žarną, išangės rauką, sutrinka tuštinimasis, žarnyne susilaiko išmatos ir dujos, dėl kliūties tiesiojoje žarnoje tampa sunku pasituštinti. Vienas pirmųjų vulvos vėžio simptomų yra sritinių (šlaunų, kiršnių, klubinių) limfmazgių padidėjimas: pati moteris gali apčiuopti vienpusiai ar abipus kirkšnių srityje žirnio, pupos, riešuto ar didesnius darinius, kurie paprastai yra neskausmingi, nelygūs, standūs, gruoblėti, nepaslankūs, susiliejantys tarpusavyje, ne tik neišnykstantys laikui bėgant, bet palaipsniui augantys. Navikas gali augti sudarydamas įvairios formos išaugas į išorę ir endofitiškai išopėdamas bei plisdamas gilyn į audinius. Vulvos vėžys plinta dviem būdais: tiesioginiu būdu, peraugdamas greta esančius organus (apatinį makšties trečdalį, šlaplę, tarpvietę, tiesiąją žarną su išangės rauku, šlaunų odą) arba limfos keliu (vėžio ląstelės, patekusios į limfagysles, nunešamos į paviršinius ir giliuosius kirkšnių limfmazgius, šlaunų limfmazgius, išorinius ir vidinius klubinius limfmazgius, kurie padidėję sudaro stambius dukterinius piktybinius navikus – metastazes, o iš jų keliauja toliau). Dažniausiai pasitaikančios vulvos vėžio morfologinės formos yra plokščialąstelinė karcinoma, bazinių ląstelių karcinoma ir adenokarcinoma.

Vulvos vėžio eiga skirtoma į 4 stadijas: 0, IA, IB, II, III, IVA, IVB:

  • 0 stadija – kai piktybiniai ląstelių pokyčiai aptinkami tik epitelyje, neišplinta už epitelio ribų ir neperžengia bazinės membranos, nėra pakenkti sritiniai limfmazgiai ir nėra tolimųjų metastazių;
  • IA, IB stadija – navikas yra mažesnis negu 2 cm skersmens, pažeidęs vulvą arba tarpvietę, nėra pakenkti sritiniai limfmazgiai ir nėra tolimųjų metastazių;
  • II stadija – navikas yra didesnis negu 2 cm skersmens, pažeidęs vulvą arba tarpvietę, nėra pakenkti sritiniai limfmazgiai ir nėra tolimųjų metastazių;
  • III stadija – vulvos navikas įvairių matmenų, peraugęs makštį, šlaplės apatinę dalį, išangę, sritiniuose limfmazgiuose jau gali būti randamos metastazės, tačiau tolimųjų metastazių dar nėra;
  • IVA stadija – vulvos navikas peraugęs visą šlaplę, šlapimo pūslę, tiesiąją žarną, dubens kaulus, sritiniuose limfmazgiuose gali būti aptinkamos metastazės, tačiau tolimųjų metastazių nėra;
  • IVB stadija – vulvos naviko dydis ir aplinkinių organų pakenkimas gali būti įvairus, metastazės sritiniuose limfmazgiuose randamos arba ne, tačiau visuomet yra tolimosios metastazės.

Į viršų