Šlapimo pūslės vėžys. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Šlapimo pūslės vėžys – tai piktybinis šlapimo pūslės navikas. Šlapimo pūslės vėžiu dažniausiai suserga 50–70 metų amžiaus žmonės. Du kartus dažniau serga vyrai negu moterys. Ši liga labai reta tarp jaunesnių negu 40 metų amžiaus žmonių.

Tyrimas

Pastebėjus kraują šlapime, nieko nelaukiant būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Atminkite, kad šis simptomas ne visuomet reiškia šlapimo pūslės vėžį. Jis taip pat būdingas ir šlapimo pūslės ar inkstų akmenligei bei kitoms šlapimo išskyrimo sistemos ligoms. Šeimos gydytojas išklausęs Jūsų nusiskundimus, apžiūrėjęs Jus, atlikęs bendrą šlapimo tyrimą (jame nustatoma hematurija), ir įtaręs, kad Jūs galite sirgti šlapimo pūslės vėžiu nukreips Jus pas gydytoją specialistą – urologą, kuris atliks išsamų urologinį ištyrimą ir paskirs reikiamus tyrimus šlapimo pūslės vėžiui diagnozuoti.

Gydytojas urologas gali rekomenduoti atlikti šlapimo pūslės echoskopiją, cistoskopiją, intraveninę urogramą, kompiuterinę tomogramą, branduolio magnetinį rezonansą

Cistoskopija – tai šlapimo pūslės vidinės pusės apžiūrėjimas. Tai labai svarbus šlapimo pūslės tyrimas. Jis atliekamas vietinės ar bendrosios nejautros sąlygomis. Tyrimui naudojamas specialus prietaisas cistoskopas. Tai plonas, lankstus, turintis optinę sistemą instrumentas, kurį gydytojas į šlapimo pūslę įstumia per šlapimkanalį. Procedūros metu apžiūrima visa šlapimkanalio bei šlapimo pūslės gleivinė, kuri iškloja vidinę šlapimo pūslės pusę. Radus pakitimų, gydytojas paima nedidelį pakitusios vietos audinių mėginį, kuris laboratorijoje bus ištirtas mikroskopuojant ir bus nustatyta tiksli ligos diagnozė.

Į viršų