Prostatos vėžys. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Prostatos vėžys – tai priešinės liaukos piktybinė liga. Tai dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Per metus nustatoma apie 2000 naujų vėžio atvejų, sergamumas šia liga nuolat didėja. Dažniausiai serga vyresni nei 50 metų vyrai.

Tyrimas

Gydytojas išklausęs Jūsų nusiskundimus ir įtaręs, kad Jūs galite sirgti prostatos vėžiu, pirmiausiai atliks digitalinį rektalinį tyrimą ir prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujyje nustatymą. Digitalinio rektalinio tyrimo metu gydytojas įkiša du pirštus į Jūsų tiesiąją žarną ir čiuopdamas jaučia pakitimus prostatoje (prostatos užpakalinė dalis prigludusi prie tiesiosios žarnos sienelės) – prostata būna padidėjusi, sukietėjusi, gruoblėta. Svarbu diferencijuoti rastus pakitimus nuo gerybinės prostatos hiperplazijos (jos metu prostata būna lygi). Verta paminėti, jog net ir esant vėžiui, digitalinio tyrimo metu galima nerasti jokių pakitimų.

PSA yra baltymas, kurį gamina prostata. Sergant prostatos vėžiu randami padidėję PSA kiekiai.

Vėliau gydytojas rekomenduos atlikti ir kitus tyrimus prostatos vėžiui diagnozuoti – transrektalinį ultragarsinį prostatos tyrimą, prostatos biopsiją. Abu šie tyrimai itin svarbūs prostatos vėžio diagnostikoje. Biopsija atliekama specialia adata pro tiesiąją žarną ar tarpvietę. Biopsijos metu medžiaga imama iš 6-8 priešinės liaukos vietų. Atlikus biopsiją ne tik patikslinama diagnozė, bet ir nustatoma vėžio histologinė struktūra, kuri yra svarbi gydant.

Vėžio išplitimui įvertinti gydytojas gali rekomenduoti atlikti radiologinius tyrimus (krūtinės ląstos rentgenogramą, kaulų rentgeninį tyrimą, dubens srities kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją), intraveninę urogramą, kaulų skenavimą (prostatos vėžys dažniausiai metastazuoja į kaulus), pilvo organų echoskopiją, cistoskopiją.

Į viršų