Piktybinės limfomos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio rūšių. Tai didelė limfinės sistemos piktybinių ligų grupė, tačiau ji gali pažeisti ir kitus organus. Pagal limfomų histologinius ypatumus jos skirstomos į Hodžkino ir ne-Hodžkino limfomas. Yra žinoma du Hodžkino limfomų ir daugiau nei trisdešimt ne Hodžkino limfomų tipų. Limfomos pirmiausia pažeidžia limfmazgius, o plisdamos ir kitus organus. Kartais limfomos iš karto atsiranda skrandyje, plaučiuose ar kitame organe, o limfmazgiai lieka nepažeisti. Limfomos gali plisti žaibiškai ar lėtai – tai priklauso nuo limfomos tipo. Laiku nediagnozuota ir negydoma agresyvia limfomos forma sergantis žmogus gali mirti per kelias savaites ar mėnesius. Neagresyvia limfoma sergantis pacientas ir be gydymo gali išgyventi ne vienerius metus.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 60-70 naujų Hodžkino ir daugiau kaip 300 ne Hodžkino limfomos tipų.

Tyrimas

Dažnai ankstyvas diagnozės nustatymas turi įtakos gydymui ir ligos eigai. Todėl labai svarbu kuo anksčiau atkreipti dėmesį į ankstyvuosius ligos simptomus ir laiku kreiptis į hematologą (kraujo ligų gydytoją).

Limfomos diagnozė nustatoma pašalinus padidėjusį limfmazgį (ar paėmus mėginį iš pažeisto organo) ir ištyrus ląsteles per mikroskopą. Taip pat atliekami sudėtingi imunologiniai ir genetiniai tyrimai. Neretai atliekamas ir kaulų čiulpų tyrimas. Limfomos išplitimui nustatyti atliekami krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, pilvo organų echoskopija, neretai – kūno kompiuterinė tomograma. Gali prireikti ir kitų tyrimų.

Svarbu pabrėžti, kad tikslią diagnozę bei gydymo taktiką gali nustatyti tik kraujo ligų specialistas – gydytojas hematologas.

Į viršų

Gydytojai

Onkologas, Mamologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų