Piktybinės limfomos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio rūšių. Tai didelė limfinės sistemos piktybinių ligų grupė, tačiau ji gali pažeisti ir kitus organus. Pagal limfomų histologinius ypatumus jos skirstomos į Hodžkino ir ne-Hodžkino limfomas. Yra žinoma du Hodžkino limfomų ir daugiau nei trisdešimt ne Hodžkino limfomų tipų. Limfomos pirmiausia pažeidžia limfmazgius, o plisdamos ir kitus organus. Kartais limfomos iš karto atsiranda skrandyje, plaučiuose ar kitame organe, o limfmazgiai lieka nepažeisti. Limfomos gali plisti žaibiškai ar lėtai – tai priklauso nuo limfomos tipo. Laiku nediagnozuota ir negydoma agresyvia limfomos forma sergantis žmogus gali mirti per kelias savaites ar mėnesius. Neagresyvia limfoma sergantis pacientas ir be gydymo gali išgyventi ne vienerius metus.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 60-70 naujų Hodžkino ir daugiau kaip 300 ne Hodžkino limfomos tipų.

Priežastys

Limfomos atsiradimo priežastys nėra žinomos. Yra išskiriami šie ligos rizikos veiksniai:

  • Aplinkos veiksniai – jonizuojančioji spinduliuotė, chemikalai
  • Infekcija – ŽIV, HTLV-1 virusas, Epštein Baro virusas
  • Genetiniai veiksniai – imuninės sistemos nepakankamumas
  • Organų transplantacija – skiriant medikamentus, slopinančius imuninę organizmo sistemą.

Į viršų