Gimdos kūno vėžys. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Gimdos kūno vėžys- tai gimdos glievinės piktybinis navikas, kuris skverbiasi į gimdos raumeninę sienelę ir gimdos kaklelį, vėliau plinta už gimdos ribų, limfiniu keliu plinta į dubens ir prieaortinius limfmazgius, o krauju metastazuoja į kitus organus.

Gimdos kūno vėžiu dažniausiai serga 55–65 m. moterys.

Medicininis gydymas

Didžiajai daliai moterų, susirgusių gimdos kūno vėžiu, liga nustatoma ankstyvos stadijos, kai navikas tebėra tik gimdoje, neišplitęs už jos ribų – kraujavimas ar kraujingos išskyros iš lyties takų menopauzės metu verčia moterį nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šiais atvejais liga sėkmingai gydoma chirurginiu būdu pašalinant gimdą, t. y. atliekant operaciją, vadinama histerektomija. Kitas papildomas gydymas dažnai nereikalingas.

Radioterapija – tai vėžio gydymas aukštos energijos jonizuojančiaisiais spinduliais, naikinančiais vėžio ląsteles. Ji, kaip ir operacija, yra lokalus (vietinis) vėžio gydymo metodas – švitinami tik vėžio pažeisti organai ir aplinkiniai audiniai. Šis gydymo būdas kartais gali būti taikomas po operacijos, kai operavęs chirurgas nėra visiškai įsitikinęs operacijos radikalumu, t. y., kai išliko bent minimali ligos atsinaujinimo rizika, taip pat kai operacinis gydymas dėl kokių nors priežasčių negalimas, kai liga nustatyta pernelyg išplitusi, t. y. didelės stadijos ar kai liga atsinaujino.

Ligai išplitus į kitas kūno sritis, gali būti taikomas gydymas moteriškuoju hormonu progesteronu, siekiant sumažinti naviko apimtį ir tokiu būdu kontroliuoti ligos simptomus.

Chemoterapija gali būti taikoma, kai liga atsinaujina arba yra išplitusi į kitus, toli nuo gimdos esančius organus ir jos nepaveikia gydymas progesteronu. Chemoterapija sumažina naviko apimtį, palengvina ligos simptomus. Šis gydymas taikomas sušvirkščiant vaistus į veną.

Į viršų