Pūslinės odos ligos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Pūslinės odos ligos - tai neaiškios kilmės odos ligų grupė, kuriai būdingas požymis – odos ir gleivinės išbėrimas pūslėmis ir pūslelėmis.

Ligos eiga

Paprastoji pūslelinė. Liga prasideda burnos (skruostų, gomurio, lūpų) gleivinėje. Čia susidaro pūslės, kurios greitai plyšta ir atsiranda erozijos. Lupantis epiteliui, erozijos didėja, o jų kraštus supa epidermio atplaišos. Erozijos pasidengia pūlingais šašais. Ligoniui skauda, gali nuryti tik skystą maistą, sunku kalbėti. Vėliau pūslių atsiranda odoje. Dažniausiai pažeidžiama galvos ir kūno oda, kirkšnių ir pažastų raukšlės. Pūslės susidaro nepakitusioje odoje, jos neįtemptos, greitai plyšta ir didėja. Pūslių turinys skaidrus. Traukiant perplėštos pūslės kraštą su pincetu, epidermis atsilupa sveikos odos ribose (šis reiškinys vadinamas Teigiamu Nikolskio simptomu). Plyšus pūslėms odoje, kaip ir gleivinėje, atsiranda erozijos. Savaime tokios erozijos negyja, tik apsitraukia šašais.

Pūslinis pemfigoidas. Būdingas požymis – tai didelės odos, rečiau gleivinės, pūslės, kurios gydomos nepalieka randų. Vieniems pūslių atsiranda ant sveikai atrodančios odos, kitiems – ant paraudusios ar patinusios. Pūslės būna prisipildžiusios skaidraus skysčio, kartais su kraujo priemaiša. Jos nesutrūksta kelias dienas, o sutrūkus – atsiranda erozijų, kurios gydomos palieka padidėjusią odos pigmentaciją. Išbertas vietas labai niežti, Nikolskio simptomas būna neigiamas. Daugiau pūslių būna galūnių, pilvo, sėdmenų odoje. Dažniausiai serga vyresni kaip 50 metų žmonės.

Pūslelinis Diuringo dermatitas. Odoje atsiranda įvairių, dažniausiai simetrinių bėrimų: dėmių, pūkšlių, mazgelių, pūslelių, išsidėsčiusių pavieniui ir grupėmis. Vargina niežėjimas. Beria alkūnes, kelius, pečius, sėdmenis. Ligai išplitus, išberia visą kūną. Bėrimui nykstant, lieka pigmentinių dėmių, nedidelių randelių. Trečdalis ligonių viduriuoja, skundžiasi vidurių pūtimu. Ligoniai jautrūs jodui ir bromui.

Įgyta pūslinė epidermolizė. Pasireiškia pūslėmis, susidarančiomis po traumos, bet kartais ir savaime (spontaniškai), kurioms gyjant susidaro atrofiniai randai, būna nagų pakitimų. Dažniausiai pūslės atsiranda ant alkūnių, kelių, pėdų nugarinio paviršiaus, plaštakų odoje. Pūslės linkusios kartotis tose pačiose vietose. Karščiuojant, kaitinantis saulėje, prakaituojant, pūslių padaugėja. Serga ir vyrai, ir moterys nuo paauglystės iki gilios senatvės.

Daugelio odos pūslinių ligų eiga lėtinė, pasikartojanti, trunkanti metais.

Į viršų