Plokščioji kerpligė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Plokščioji kerpligė (lot. lichen planus), ankščiau vadinta raudonąja kerplige (lot. lichen ruber planus), – tai neinfekcinė, lėtinė odos ir gleivinių liga, kuri pasireiškia būdingu bėrimu ir stipriu odos niežėjimu. Simptomai: plokšti, apvalūs, blizgantys, rausvai melsvi odos mazgeliai.

Ligos eiga

Tipiškas plokščiosios kerpligės bėrimas – tai plokščia, apvali ar daugiakampė 2-3 mm skersmens papulė (mazgelis), blizgančiu paviršiumi, rausvai melsvos ar blyškiai violetinės (vakarykščio spanguolių kisieliaus) spalvos, kartais įdubusiu centru. Papulių paviršius gali smulkiai pleiskanoti. Senesnės papulės įgauna tamsesnę spalvą. Gerai įsižiūrėjus, mazgelių paviršiuje galima pamatyti balkšvai pilkų linijų tinklelį (svarbus požymis). Dažniausiai išberia riešų ir dilbių lenkiamąjį paviršių, liemens apatinę dalį, blauzdas, rečiau – kaklą, padus, delnus. Papulių kiekis gali būti įvairus. Išbertas vietas dažniausiai stipriai niežti. Išnykusių bėrimų vietoje kurį laiką gali likti pigmentinių (tamsesnių) dėmių. Gleivinė pažeidžiama kas antram žmogui, susirgusiam plokščiąja kerplige. Skruostų ir lūpų gleivinėje atsiranda grupės balzganų mažyčių mazgelių, tinklo ar šakelių pavidalo ruoželių ir net erozijų (žaizdelių). Gleivinė pasidaro jautri sūriam, rūgščiam, aštriam ir rupiam maistui. Rečiau pažeidžiama lytinių organų gleivinė.
Išskiriama keletas ligos formų:
  • žiedinė (bėrimai išsidėsto ratu);
  • linijinė (išberia galūnes pagal kurį nors nervą);
  • karpinė (išberia blauzdų odą);
  • atrofinė (išnykus mazgeliams lieka suplonėjusi oda);
  • pūslinė (ant mazgelių atsiranda pūslelių). Ligos eiga labai nevienoda.

Odą gali išberti staiga arba iš lėto. Liga trunka keletą savaičių ar mėnesių, kartais net keletą metų.

Į viršų