Pleiskanos – tai atsiskiriančių raginio odos sluoksnio ląstelių plokštelės. Simptomai: pleiskanos smilkinių srityje, prie kaktos, pakaušyje, didelės, riebios pleiskanos, galvos odos paraudimas, šašai, niežulys.
Priežastys
Odos raginio sluoksnio ląstelėms keičiantis normaliai, pleiskanojimas tiesiog nepastebimas. Jei odoje gyvenantis mažas grybelis (Pityrosporum ovale) ima sparčiau daugintis, odos mikrofloros pusiausvyra sutrinka ir ląstelės, užuot atsinaujinusios per 3 savaites, tai padaro daug greičiau – per 15, o kartais net per 7 dienas. Pleiskanojimą sukeliantis grybelis plinta žaibiškai, erzina odą, kuri reaguoja spartesniu ląstelių atsinaujinimu. Mirusios ląstelės nespėja pasišalinti ir kaupiasi ant odos, sudarydamos pleiskanas. Pleiskanojimo priežasčių gali būti daug: 1. Hormonų pusiausvyros sutrikimai. Pleiskanų atsiranda arba padaugėja per lytinį brendimą, prieš mėnesines, premenopauzės laikotarpiu. Jų retai būna vaikams. Žmogui senstant, pleiskanų irgi mažėja. 2. Stresas. Plaukai, kaip ir visas organizmas, reaguoja į kiekvieną dienos išgyvenimą. Jei nuolat patiriate stresą, galvos ląstelės ima „skubėti“, padaugėja pleiskanų. Jų daug mažiau būna per atostogas. 3. Netinkama plaukų priežiūra. Pleiskanojimą gali paskatinti dažnos plaukų priežiūros procedūros, cheminis dažymas ar garbanojimas, plaukų plovimas šarminiais, odą sausinančiais ar pažeidžiančiais šampūnais, dažnas plaukų džiovinimas elektriniu džiovintuvu. 4. Kai kurios odos ligos. Sergant žvyneline, ichtioze, grybelinėmis ligomis bei esant odos riebalų liaukų veiklos sutrikimui (seborėjai), pleiskanų pagausėja ligos paūmėjimo metu. 5. Kitos priežastys. Nuovargis, liga, netinkama mityba, vitaminų stoka, užterštas oras taip pat skatina pleiskanojimą.