Odos niežėjimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Niežėjimas – tai savotiškas pojūtis, sukeliantis norą kasytis. Jis susijęs su didesniu jautrumu egzogeniniams ir endogeniniams dirgikliams. Skiriamas fiziologinis ir patologinis niežėjimas. Fiziologinis niežėjimas atsiranda dėl adekvačiu dirgiklių, o patologinis – dėl įvairių patologinių būsenų.

Patarimai ir profilaktika

Odos drėkinimas emolientais (pav.:Excipial losjonu, kremu ar tepalu) patartina emolientus naudoti dažnai – 4–6 kartus per dieną.
Vengti medžiagų, galinčių sukelti histamino išsiskyrimą (pvz., aspirino, vėžiagyvių, braškių, raudonojo vyno, produktų su maisto dažo medžiagomis, konservantais ir kt.).
Kiek galima mažiau odą trinti ir dirginti. Dėvėti laisvus (neaptemptus) drabužius iš minkštos, nešiurkščios, natūralaus pluošto medžiagos. Vilnonių ir sintetinių drabužių reikia vengti   
Kuo mažiau kasytis. Išplitęs niežėjimas sukelia stiprų, beveik nesuvaldomą norą kasytis. Ūminiam lokalizuotam niežėjimui sumažinti galima naudoti suvilgytus vėsiame vandenyje kompresus.

Vengti kraujagyslių dilataciją sukeliančių veiksnių (pvz., pernelyg aktyvių fizinių pratimų, streso, aukštos aplinkos temperatūros ir drėgmės, karšto dušo ar vonios, aštrių prieskonių, kofeino ir alkoholio).

Į viršų