Ikinavikinės odos ligos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Ikinavikinėmis odos ligomis vadinamos tos ligos, kurios gali komplikuotis odos vėžiu. Dažnesnės ikinavikinės odos ligos yra šios: aktininė keratozė (senatvinė keratozė), odos ragas, Boveno liga, lėtinis radiodermatitas, Lentigo maligna, lėtinis lūpų uždegimas. Jų suvėžėjimo rizika yra labai didelė.

Ligos eiga

Aktininė keratozė (senatvinė keratozė). Ryškesni ligos židiniai nustatomi vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems seborėjinių odos pažeidimų, ir šviesiaplaukiams mėlynakiams, nes jų odoje yra mažiau pigmento. Dažniau šia liga suserga žmonės, dirbantys lauke ir ilgai veikiami saulės spindulių. Atvirose, drabužiais nepridengtose odos vietose (ant veido, sprando, ausų, nuplikusios galvos, plaštakų nugariniame paviršiuje) atsiranda apvalių, netaisyklingos formos, griežtų ribų, iki 1 cm dydžio, paraudusių dėmių. Pažeista oda esti sausa, šiurkšti, su išsiplėtusiomis kraujagyslėmis. Vėliau dėmelės suragėja, pagelsta, gali būti ir purvinai pilkos spalvos ar net tamsiai rudos. Aktininės keratozės židinių vietoje gali atsirasti bazinių vėžinių ląstelių ar išsivystyti plokščialąstelinis vėžys. Odos ragas. Tai tolesnė aktininės keratozės raidos fazė. Paprastai „ragai” būna 1 cm ilgio, bet gali būti 3-4 ar net 15 cm ilgio. Gana dažnai tampa piktybiniu. Boveno liga. Ligos pradžiai būdingas vienas židinys, dažniausiai pažeidžiantis veidą, taip pat nugaros ir krūtinės odą. Jis būna rausvas, melsvo atspalvio ar raudonas, netaisyklingos formos. Ant jo būna pleiskanų, šašų, kuriuos nukrapščius, oda šlapiuoja. Židinys palengva didėja. Kai panašus procesas lokalizuojasi gleivinėje, liga vadinama Kvairat (Queyrat) eritroplazija. Lėtinis radiodermatitas. Tai rentgeno spindulių sukelta atrofinė odos liga. Ja serga rentgeno spinduliais gydyti ligoniai, taip pat gydytojai, slaugės, laborantai, dirbantys rentgeno terapijos bei rentgeno diagnostikos kabinetuose. Radiodermatito židiniai būna plaštakose, veide. Iš pradžių esti tik silpno odos uždegimo požymiai, vėliau atsiranda išsiplėtusių kraujagyslių, patamsėjusių ar pašviesėjusių odos židinėlių, dėmelių, oda pasidaro sausa, pleiskanojanti, pažeidžiama, atsiranda įtrūkimų, erozijų ir opų. Lentigo maligna. Atsiranda rusva su juodais arba tamsiai rudais intarpais, lygi dėmė. Forma apvali arba ovali. Ilgainiui dėmėje susidaro čiuopiami sukietėjimai ar mazgeliai ir darinys virsta piktybine melanoma. Lėtinis lūpų uždegimas. Lūpas žaloja saulės spinduliai, drėgmė, nepalanki temperatūra, vėjas, taip pat netinkami įpročiai (lūpų kramtymas, laižymas). Lūpų uždegimu dažniausiai serga lauko darbininkai, stiklapūčiai, pučiamųjų instrumentų muzikantai. Lūpos parausta, patinsta, tampa sausos, šiurkščios, gali pleiskanoti, trūkinėti. Ant lūpų gali atsirasti erozijų ar šašų. Visų šios ligos yra lėtinės ir jų eiga priklauso nuo pačios ligos dėsningumų bei rizikos faktorių. Ikinavikinė liga gali tęstis nuo kelių iki keliolikos metų arba staiga supiktybėti.
Skiriamos ir fakultatyvinės ikinavikinės odos būklės, kai yra suvėžėjimo rizika, tačiau suvėžėjimo dažnumas yra labai įvairus: tai odos tuberkuliozės sukelti randai, raudonosios vilkligės židiniai veide ar kitose odos vietose, tretinio sifilio randai, varikozinės opos, įvairių fistulių kraštai ir kt.

Į viršų

Gydytojai

Dermatovenerologas

Vilnius

Dermatovenerologas

Vilnius

Dermatologas, Dermatovenerologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų