Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas (alergoia), kilęs alergeno (dirgiklio) kontakto vietoje dėl organizmo įsijautrinimo (lėtos alerginės reakcijos), t.y. po pakartotinio cheminių, fizinių, biologinių ir kitokių dirgiklių poveikio odai. Simptomai: odos paraudimas, patinimas, bėrimas, niežulys.
Ligos eiga
Atopinį kontaktinį dermatitą galime įtarti: kai yra kontaktas su žinomais alergenais; bėrimai nyksta nesant šio kontakto ( pav.: per atostogas); būdinga bėrimų lokalizacija ( akių vokai, išorinis ausies kanalas, plaštakos, pėdos); pažeidimas nesimetriškas, konfigūracija ( pav.: linijinė, kampuota, apvali) priklauso nuo kontakto.
Pažeidžiama ta odos vieta, kuri turėjo kontaktą su dirgikliu (dažniau plaštakos, veidas). Pažeidimas dažnai nesimetriškas, su ryškiom ribom. Ankstyvoje stadijoje alerginiam kontaktiniam dermatitui būdingas odos paraudimas, patinimas, bėrimas mazgeliais, pūslelėmis, šlapiavimas. Vėlyvesnėse stadijose oda būna mažiau paraudusi, mažiau pūslelių, šlapiavimo, didesnis pleiskanojimas, oda tampa sausa, ryškesnio piešinio dėl dažno kasymo ar trynimo. Galimi odos įtrūkimai bei odos niežėjimas. Kai kurios medžiagos (muilai, kvepalai, kai kurie augalai) vienos nedirgina odos, tačiau veikdamos kartu su saulės šviesa, sukelia fotoalerginį kotaktinį dermatitą. Jei kontaktas su alergenu buvo epizodinis, ūmus dermatitas baigiasi po 1-3 savaičių. Tačiau ne visada pavyksta nustatyti alergeną ir jo išvengti kasdieniniame gyvenime. Tokiais atvejais dermatitas tampa lėtinis. Procesas gali tapti lėtinis ir dėl antrinės infekcijos.