Stomatitas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Stomatitas atsiranda dėl įvairių priežasčių. Jį gali sukelti virusinės, bakterinės infekcijos, bendras organizmo nusilpimas, imuniteto susilpnėjimas. Stomatitas pagal priežastį gali būti skirstomas į kelis tipus: medikamentinį, grybelinį, ūminį – katarinį, herpinį bei opinį. Medikamentinis stomatitas atsiranda dėl įvairių vaistų vartojimo (pvz., sulfanilamidų, vaistų nuo reumatoidinio artrito, epilepsijos, taip pat chemoterapiniai medikamentai, antibiotikai) vartojimo. Pasireiškia burnos gleivinės paraudimu ir paburkimu, gali atsirasti pūslelės. Grybelinį stomatitą dažniausiai sukelia mieliagrybių genties grybeliai – balkšvagrybiai (candida albicans). Dažniausiai serga kūdikiai. Ūminį katarinį stomatitą sukelia gripas. Jam būdinga paraudusi, paburkusi ir skausminga burnos gleivinė, seilių tekėjimas, dantys, dantenos ir liežuvis apsitraukia apnašomis, liežuvio speneliai paburksta, liežuvio ir skruosto gleivinėje matomi dantų antspaudai, padidėja kaklo ir pažandiniai limfmazgiai. Herpinį stomatitą sukelia herpes virusai. Būdingas greitas, staigus susirgimas, kyla temperatūra, sunku valgyti bei ryti, gleivinė rausta, joje atsiranda pūslelių, kurios greitai plyšta ir suformuoja skausmingas opas. Aftinis (opinis) stomatitas vystosi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, gripu, patyrus stresą, pervargus, peršalus, pažeidus burnos gleivinę. Būdinga pažeistų audinių nekrozė. Iš pradžių būna silpna, būdingas galvos skausmas, karščiavimas, burnos peršėjimas. Vėliau temperatūra dar pakyla, didėja limfmazgiai, teka seilės, dėl skausmo burnoje sunku valgyti bei ryti maistą.