Dantų kariesas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Dantų kariesas, arba dantų ėduonis – viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje, nuo kurios yra pažeisti daugiau nei 90% visų pasaulio žmonių dantys. Dantų ėduonis atsiranda, kai dantų emalyje pradeda mažėti mineralinių medžiagų (kalcio ir fosforo). Ilgainiui emalis lūžta ir susiformuoja ertmė. Paprastai pasireiškianti kaip skylė dantyje, ši liga neprofesionalų tarpe dažnai ir vadinama „skyle dantyje".

Medicininis gydymas

Pradinėse savo stadijose kariesas gali būti gydomas be ertmės gręžimo ir plombavimo, o tik tepant specialias medžiagas ant pažeidimo vietos. Vėliau jau reikia rimtesnio gydymo. Karieso gydymas apima tokius etapus, kaip kariozinės ertmės (skylės) išvalymas bei išvalytos ertmės plombavimas arba atstatymas protezu. Ertmė paprastai valoma gręžiant, kuomet pašalinami infekuoti, suminkštėję ar pakitę audiniai, kartais tai galima padaryti rankinių instrumentų, panašių į gremžtukus pagalba, populiarėja ir ertmės išvalymas nuo nesveikų audinių ultragarsinių (itin greitai vibruojančių) prietaisų arba lazerio pagalba. Išvalytai ertmei priduodama tam tikra forma, kurią nulemia tai, kuo bus atstatomas dantis. Beveik visais atvejais, valant „skylę", pašalinama ir dalis sveikų nepakitusių audinių, kadangi dažniausiai techniškai nepavyksta pasiekti sugedusių audinių, nepašalinus ir dalies sveikų. Kartais dalis sveikų audinių yra šalinama specialiai, kadangi jų nepašalinus, pastarieji gali skilti ar lūžti. Forma, kurią reikės suteikti ertmei, nemažai priklauso ir nuo to, kaip bus atstatytas dantis. Kaip taisyklė, mažiausiai dantį gręžti tenka, kuomet yra plombuojama kompozicinėmis plombomis (populiariai vadinamomis "helio" plombomis), daugiausia – amalgaminėms (populiariai vadinamomis metalinėmis plombomis) plomboms ir mikroprotezais. Tačiau, nors kompozicinė plomba ir išsaugo daugiau sveikų audinių, tai nereiškia, kad ji yra ilgaamžiškesnis danties atstatymo variantas, negu kiti minėti variantai.

Į viršų