Dantų implantavimas atliekamas dėl įvairių priežasčių netekus natūralaus danties (ar kelių). Dantų implantas – tai nedidelis specialus metalinis (titaninis) sraigtas, kuris, netekus danties, yra įsriegiamas į žandikaulį kaip šaknies pakaitalas. Kaulas suauga su implantu ir šis tampa tvirtu pagrindu fiksuojamiems dantų vainikėliams arba tiltiniams protezams.
Dantų implantų privalumai:
- kaulų retėjimo profilaktika (išsaugo kaulus, likusius be mechaninės apkrovos);
- tausoja sveikus dantis;
- padidina atramą (protezai gali tvirčiau laikytis);
- labai gera terapija praradus dantis dėl dantenų uždegimo (implantai periodontito atveju);
- dažniausiai sumažėja rizika atsirasti rutininėms intervencijoms.
Tyrimas
Prieš dantų implantacijos operaciją kliniškai įvertinami erdviniai žandikaulio parametrai, dantenų biotipas, fiksuotos gleivinės plotis, sąkandis, kaimyninių dantų būklė.
Diagnostinių modelių pagalba planuojama būsimo protezo vieta kitų dantų atžvilgiu. Atliekami radiologiniai tyrimai – žandikaulių panoraminė radiograma (ortopantomograma), danties radiograma. Vertinamos kaulo kokybinė ir kiekybinė charakteristikos, anatominių darinių (kaimyninių dantų, nervų – kraujagyslių pluošto, sinuso ar nosies ertmių) lokalizaciją. Kompiuterinė tomografija atliekama, siekiant patikslinti minėtų anatominių darinių lokalizaciją, suplanuoti implantų erdvinę padėtį, būsimojo protezo konstrukciją, o esant reikalui pagaminti chirurgini gidą, kurio pagalba implantai būtų įsriegiami tikslai suplanuotoje vietoje.
Dantų implantavimo sąlygos:
- dantų implantui įtvirtinti yra pakankamai kaulo;
- pakankamai vietos dantų vainikėliams;
- optimali burnos higiena;
- pasibaigęs žandikaulio augimas;
- kontraindikacijų nebuvimas.