Dantų implantavimas atliekamas dėl įvairių priežasčių netekus natūralaus danties (ar kelių). Dantų implantas – tai nedidelis specialus metalinis (titaninis) sraigtas, kuris, netekus danties, yra įsriegiamas į žandikaulį kaip šaknies pakaitalas. Kaulas suauga su implantu ir šis tampa tvirtu pagrindu fiksuojamiems dantų vainikėliams arba tiltiniams protezams.
Dantų implantų privalumai:
- kaulų retėjimo profilaktika (išsaugo kaulus, likusius be mechaninės apkrovos);
- tausoja sveikus dantis;
- padidina atramą (protezai gali tvirčiau laikytis);
- labai gera terapija praradus dantis dėl dantenų uždegimo (implantai periodontito atveju);
- dažniausiai sumažėja rizika atsirasti rutininėms intervencijoms.
Medicininis gydymas
Dantų implantas tai titaninis varžtelis, sriegiamas į kaulą ir paliekamas, kad kaulas priaugtų prie implanto. Implantas gaminamas iš titano metalo, kuris yra bioinertiškas, todėl organizmas į jį nereaguoja ir nesukelia alerginių reakcijų. Susidarius tvirtai jungčiai prie implanto fiksuojama antra dalis, kuri prisukama protezavimo atrama tam, kad ant jos būtų uždėtas dantų vainikėlis.
Jei prarasta daugiau dantų, juos galima atstatyti tiltiniu protezu. Vietoj trijų implantų sriegiami du implantai ir prie jų prisukus protezines atramas uždedamas trijų dantų tiltelis.
Jeigu žandikaulis yra bedantis ir žmogus nešioja išimamą protezą dažnai susiduria su tuo, kad apatiniame žandikaulyje plokštelės yra paslankios, nesifiksuoja, yra nepatogu valgyti, kalbėti. Tokius protezus galima fiksuoti dviem būdais: klijų pagalba arba implantais. Implantų įsriegimas yra saugesnis ir patogesnis. Žmogus jaučiasi saugiai, nes toks protezas yra nepaslankus, jis netrina, nespaudžia dantenų.