Parkinsono liga. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje Esė apie drebantįjį paralyžių (Essay on shaking palsy) aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje.

Medicininis gydymas

Parkinsono liga gydoma vaistais, taip pat egzistuoja pagalbiniai chirurginiai gydymo metodai, taikomos fizioterapinės priemonės. Vaistai skiriami tuomet, kai simptomai pradeda trukdyti ligonio darbinei ar kasdienei veiklai, t.y. trikdo asmens funkcinį pajėgumą. Nuolat atsiranda naujų vaistų Parkinsono ligai gydyti. Kadangi svarbiausias ligos išsivystymo mechanizmo veiksnys – dopamino stoka, gydymo aukso standartas yra vaistai, kurie šią stoką bent iš dalies kompensuoja. Tai levodopos (L-dopos, t.y. medžiagos, iš kurios nervų sistemoje pasigamina dopaminas) preparatai. Egzistuoja keli firminiai levodopos preparatai, kurių sudėtyje skiriasi levodopos dozės ir priedai: Sinemet, Madopar, Nakom, Isicom. Kai kuriems asmenims, ypač didesnėmis dozėmis arba derinant su kitais medikamentais, šie vaistai gali sukelti pašalinių reiškinių: nevalingus judesius (diskinezijas), ištinkančius galūnėse, liemenyje ar veide (primena grimasas); kartais ligoniai gali girdėti ar matyti nesamus dalykus (tai vadinama haliucinacijomis). Tuomet tenka mažinti ar perskirstyti vaisto dozę arba/ir skirti papildomus medikamentus. Dopamino poveikį imituoja jo receptorius nervų sistemoje stimuliuojantys vaistai: bromokriptinas, pramipeksolis, ropinirolis. Taip pat skiriami dopamino veikimą sustiprinantys arba jo antagonistus neutralizuojantys preparatai (entakaponas, amantadinas, rečiau triheksifenidilis, biperidenas) bei kiti medikamentai, pvz., selegilinas. Tinkama vaisto dozė nustatoma ne iš karto, o parenkama palaipsniui. Progresuojant ligai, kai kurie vaistai tampa mažiau efektyvūs ir turi būti pakeičiami arba papildomi kitais. Funkciniam pajėgumui išlaikyti svarbi fizioterapija, nuolatiniai fiziniai pratimai, masažas, logopedinė terapija. Chirurginis gydymas siūlomas tuomet, kai simptomai mažai reaguoja į gydymą vaistais. Šio gydymo tikslas – palengvinti sunkiai invalidizuojantį drebėjimą arba sukaustymą. Efektas gaunamas ne visuomet.

Į viršų