Miastenija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Miastenija – tai nervų-raumenų liga, pasireiškianti periodiniu praeinančiu raumenų silpnumu ir patologiniu jų nuovargiu. Normalios nervinės skaidulos perduoda impulsus raumenims per specialias jungtis (sinapses). Sinapsę sudaro nervo galūnė, raumens skaidula ir tarpas tarp jų, užpildytas specifinėmis cheminėmis medžiagomis, iš kurių svarbiausia – acetilcholinas. Miastenijos atveju yra sutrikęs nervinio impulso perdavimas iš nervo į raumenį dėl cheminių pakitimų nervo-raumens jungtyje, todėl raumenys susitraukinėja silpniau ir nuvargsta greičiau nei įprasta. Tai gana reta liga. Sergamumas įvairiose šalyse svyruoja nuo 25 iki 125 iš 1 milijono gyventojų. Liga paprastai pasireiškia 20-30 gyvenimo metais, rečiau liga nustatoma vaikystėje ar paauglystėje. Moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai.

Patarimai ir profilaktika

Kol nenustatytas ligos sukėlėjas, profilaktinių priemonių nėra. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vengti peršalimo, alkoholio, didelio fizinio krūvio, pablogėjimą provokuojančių medikamentų.
Miastenija sergančio asmens būklę gali pabloginti kai kurie medikamentai: slopinantys nervų sistemą (raminamieji, migdomieji), tam tikri antibakteriniai, nuskausminantys, širdies ritmą reguliuojantys, kiti preparatai. Todėl niekada nesigydykite patys. Jei jums būtina operacija ar medikamentinis gydymas dėl bet kokios kitos ligos, įspėkite medikus apie tai, kad sergate miastenija: tai leis parinkti jums optimalų gydymą ir išvengti būklės pablogėjimo. Neignoruokite karščiavimo dėl bet kokios priežasties – kreipkitės į gydytoją. Dėl prislėgtos nuotaikos konsultuokitės su psichiatru, vartokite jo paskirtus vaistus rekomenduotą laiką. Nėštumas ir gimdymas dažniausiai būna normalūs; gydytojas turi koreguoti vaistų vartojimą. Miastenija serganti moteris gali pagimdyti kūdikį su raumenų silpnumu, tačiau ši būklė gydytojų priežiūroje paprastai praeina be pasekmių.

Į viršų