Miastenija – tai nervų-raumenų liga, pasireiškianti periodiniu praeinančiu raumenų silpnumu ir patologiniu jų nuovargiu. Normalios nervinės skaidulos perduoda impulsus raumenims per specialias jungtis (sinapses). Sinapsę sudaro nervo galūnė, raumens skaidula ir tarpas tarp jų, užpildytas specifinėmis cheminėmis medžiagomis, iš kurių svarbiausia – acetilcholinas. Miastenijos atveju yra sutrikęs nervinio impulso perdavimas iš nervo į raumenį dėl cheminių pakitimų nervo-raumens jungtyje, todėl raumenys susitraukinėja silpniau ir nuvargsta greičiau nei įprasta. Tai gana reta liga. Sergamumas įvairiose šalyse svyruoja nuo 25 iki 125 iš 1 milijono gyventojų. Liga paprastai pasireiškia 20-30 gyvenimo metais, rečiau liga nustatoma vaikystėje ar paauglystėje. Moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai.
Medicininis gydymas
Gydymą skiria ir griežtai kontroliuoja neurologas. Gydymo tikslas gali būti trejopas: 1) gerinti nervinio impulso perdavimą iš nervo į raumenį; 2) slopinti patologinį imuniteto aktyvumą; 3) šalinti susidariusius antikūnus iš kraujo. Kai kurios priemonės taikomos tik pablogėjimų ar krizių metu, kitos nuolatos. Pablogėjimai ir krizės gydomi stacionare, kartais prireikia ir intensyvios terapijos. Nervinio impulso perdavimą gerina vaistai, kurie sulėtina cheminės medžiagos acetilcholino skaidymą sinapsėje: neostigminas (prozerinas), piridostigminas (kaliminas, mestinonas). Jų veikimą sustiprina kalio chloridas, spironolaktonas. Patologinio imuniteto aktyvumui slopinti pablogėjimų metu, o sunkių ligos formų atveju ir nuolatos, gali būti skiriami kortikosteroidai (prednizolonas, rečiau deksametazonas) ar kiti imunitetą slopinantys vaistai (imunosupresantai – azatioprinas, ciklosporinas). Antikūnai iš kraujo šalinami specialios procedūros – plazmaferezės – metu. Plazmaferezė atliekama pablogėjimo arba miasteninės krizės atveju. Panašus efektas gaunamas, vartojant intraveninį imunoglobuliną. Nustačius užkrūčio liaukos padidėjimą arba naviką, atliekama jos pašalinimo operacija.