Išsėtinė sklerozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos, t.y. galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Normalias nervines skaidulas apsupa daug lipidų ir baltymų turintis dangalas – mielinas. Išsėtinės sklerozės metu šis dangalas irsta, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų funkcija. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai; vėliau jų vietose vyksta randėjimas (sklerozė), lieka sklerozinės plokštelės, todėl liga pavadinta išsėtine (daugine) skleroze. Išsėtines skleroze serga daugiau nei 1 milijonas žmonių visame pasaulyje. Ligos simptomai retai pasireiškia anksčiau nei 10 metų amžiuje, dažniausiai atsiranda 20-40 metų, retai vyresniam kaip 50 metų asmeniui. Moterys serga kiek dažniau (sergančių moterų ir vyrų santykis 3:2). Apibrėžtas geografinis paplitimas: dažniau pasitaiko šalto klimato teritorijose, gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pastebėta, jog šia liga serga labiau išsilavinę ir aukštesnio ekonominio –socialinio  sluoksnio asmenys. Taip pat pastebėta tendencija, jog šia liga dažniau serga asmenys, kurie taip pat serga bronchine astma ir yra daug kam alergiški.


Ankstyva išsėtinės sklerozės diagnozė padeda kontroliuoti ligą.

Sužinokite daugiau - www.issetineskleroze.lt

 

Priežastys

Konkrečios išsėtinės sklerozės priežastys nenustatytos. Ligos išsivystymo mechanizmai nuolat tikslinami. Manoma, kad gali turėti reikšmės virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Šiandieniniais duomenimis, išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama. Diskutuojama genetinių faktorių įtaka polinkiui susirgti. Artimiausi ligonių giminaičiai turi kiek didesnę riziką susirgti, nei kiti žmonės, pvz., sergant vienam iš identiškų dvynių, kito rizika susirgti yra 1:4. Ligonių vaikų rizika kada nors susirgti išsėtine skleroze – 0,5-3 proc., o bendrosios populiacijos – 0,1 proc.

Į viršų

Gydytojai

Neurologas

Reitingas

Vilnius

Neurologas

Kaunas, Vilnius

Į viršų