Insultas (lot. insulto – šokinėju), ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Smegenų infarkto metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai. Insultas sudaro 15 – 17 proc. visų nervų sistemos ligų.
Ligos eiga
Hemoraginis insultas ištinka, plyšus kraujagyslei arba padidėjus jos sienelės pralaidumui: kraujas dažniausiai išsilieja į smegenų pusrutulį, rečiau į povoratinklinį tarpą ar į smegenų skilvelius. Šis insultas paparastai įvyksta dieną, ypač susijaudinus, po sunkaus fizinio darbo, psichinio pergyvenimo. Ligonis dažniausiai praranda sąmonę. Prieš tai gali ūžti galvoje, ją skaudėti, svaigti. Vėliau sąmonė aiškėja, būna rankų ir kojų paralyžius (paprastai vienos pusės), sutrinka kvėpavimas, atsiranda traukulių, ligonis vemia. Dažnai toks ligonis blogai mato, negali nuryti maisto, kalbėti, skaityti, rašyti. Daugiausia (75 – 80 proc.) sergama išeminiu insultu; jis ištinka, kai trombas, rečiau embolas užkemša smegenų kraujagyslę, į smegenis nepakankamai priteka kraujo, ir dalis jų audinio suminkštėja. Prieš tokį insultą ligoniui dažniausiai pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, ima tirpti rankos ir kojos, gali sutrikti kalba. Apie 40 proc. išeminių insultų ištinka miegant, dažnai po sunkaus fizinio darbo ar sergant infekcine liga (tada pagreitėja kraujo krešėjimas).