Insultas (lot. insulto – šokinėju), ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Smegenų infarkto metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai. Insultas sudaro 15 – 17 proc. visų nervų sistemos ligų.
Priežastys
Insultas ištinka, kai žmogus serga galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, hipertonine liga, prieširdžių virpėjimu, širdies nepakankamumu, netekus daug kraujo, rečiau – reumatu, kraujo, inkstų ligomis. Būna ir dėl galvos smegenų kraujagyslių defektų (pvz., arterijos spindžio išsiplėtimo). Ligai reikšmės turi paveldimas polinkis. Baltųjų rasė serga dažniau, taip pat vyrai serga 2 kartus dažniau nei moterys. Pagal kraujotakos sutrikimo pobūdį insultas būna hemoraginis ir išeminis. Pagrindiniai rizikos veiksniai skirstomi i dvi grupes: į tuos, kuriuos pats žmogus gali pakeisti ir kurių negali. Simptomams, kuriuos gali pakeisti priklauso: amžius (70 proc. sergančiųjų yra virš 65 metų), lytis (vyrai serga 2 kartus dažniau nei moterys). Simptomai, kurių tikrai galima išvengti:
- arterinio kraujospūdžio padidėjimas (pats didžiausias rizikos veiksnys);
- padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
- širdies ligos (priširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas);
- aterosklerozė;
- praeityje įvykęs insultas;
- cukrinis diabetas;
- rūkymas;
- antsvoris;
- narkotikų vartojimas.