Vulvitas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Vulvitas – tai moters išorinių lytinių organų uždegimas. Anatomiškai išoriniams lytiniams organams priklauso gakta, didžiosios ir mažosios lytinės lūpos, varputė, makšties prieangis su liaukomis ir mergystės plėvė.

Medicininis gydymas

Gydymas yra kompleksinis – vietinis ir bendras. Būtina gydyti vulvitą sukeliančias ligas – cukrinį diabetą, kirmėlines žarnyno ligas, pūlingas odos ligas ir kt. Ūminio vulvito atveju rekomenduojama vengti lytinių santykių, 2-3 kartus per dieną skiriamos šiltos sėdimosios 10-15 min. trukmės vaistažolių nuoviro (ramunėlių, medetkų žiedų) ar silpno švelniai rausvo kalio permanganato tirpalo, furacilino tirpalo vonelės. Išoriniai lytiniai organai tepami antibakteriniais ir priešgrybeliniais tepalais, kuriuos skiria gydytojas pagal tepinėlio rezultatus, skiriami geriamieji antibakteriniai vaistai. Esant bakteriniam ar grybeliniam vulvovaginitui, papildomai skiriamos žvakutės, specialios tabletės į makštį. Žvakutės dedamos po vieną giliai į makštį vakare prieš miegą po visų vonelių ir apsiplovimų. Alerginio vulvito atveju kartais padeda silpnų kortikosteroidų (pvz., hidrokortizono) tepalai. Skiriami geriamieji antihistamininiai vaistai nuo alergijos (klaritinas, tavegylis). Sunkiais atvejais, kai dėl niežėjimo, deginimo išorinių lytinių organų srityje neįmanoma užmigti, skiriami raminamieji ir migdomieji, žoliniai preparatai. Moterims po menopauzės, esant vulvitui, išorinių lytinių organų niežėjimui ir dėl senatvės atsiradusiems atrofijos požymiams makšties ir išorinių lytinių organų srityje, skiriami tepalai ir makštinės žvakutės su estrogenais.

Į viršų