- Simptomai
- Priežastys
- Ligos tipai ir etapai
- Ligos eiga
- Tyrimas
- Medicininis gydymas
- Natūralus gydymas
- Komplikacijos
- Patarimai ir profilaktika
Priešlaikinis gimdymas – tai gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos.
Priežastys
Priešlaikinį gimdymą sukelia daug priežasčių ir rizikos veiksnių:
- nėščiosios amžius (priešlaikinis gimdymas būdingas paauglėms, labai jaunoms moterims iki 20 metų amžiaus, nepriklausomai nuo to – kelintas nėštumas, ir vyresnėms virš 35 metų amžiaus moterims, ypač jei tai pirmasis nėštumas);
- kūno masės kraštutinumai (kūno masės deficitas iki nėštumo, kaip ir didelis kūno masės prieaugis ir antsvoris nėštumo pabaigoje, sukelia panašią priešlaikinio gimdymo riziką);
- socialinės ir ekonominės sąlygos (didesnė rizika nestabilią šeimyninę padėtį turinčioms, pakankamai nepavalgančioms, neturinčioms pastovaus darbo ir pakankamai lėšų pragyventi moterims);
- rasė (juodaodės moterys 2 kartus dažniau gimdo prieš laiką negu baltaodės, meksikietės, kubietės, kinietės, japonės ar indėnės);
- ankstesniųjų nėštumų eiga (priešlaikinio gimdymo rizika padidėja 2 kartus, jei ankstesniųjų nėštumų metu buvo nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, eklampsija, jei ankstesnis nėštumas buvo užbaigtas operaciniu būdu, jei moteris anksčiau yra gimdžiusi prieš laiką arba turėjusi 3 ir daugiau abortų);
- dirbtinis apvaisinimas (rizika padidėja 3 kartus);
- intensyvus fizinis aktyvumas, sunkus fizinis darbas (darbas stovint daugiau nei 5 valandas per dieną, sunkių daiktų kilnojimas, vaikščiojimas daugiau nei 5 km per dieną, dažnos komandiruotės ir išvykos, važiavimas kratančiu transportu;
- kenksmingos aplinkos sąlygos (darbas dulkėtoje aplinkoje, intensyviame triukšme);
- įtemptas protinis darbas, darbas su kompiuteriu;
- rūkymas (rizika pagimdyti prieš laiką didėja proporcingai surūkomų cigarečių skaičiui. Dėl rūkymo priešlaikinis gimdymas įvyksta 24-34 nėštumo savaitę, kai naujagimio išgyvenamumo galimybės ypač mažos. Cigarečių dūmuose yra trys labai žalingi chemikalai: nikotinas, cianidas ir anglies monoksidas. Nikotinas siaurina placentos kraujagysles, todėl mažėja placentos kraujotaka, vaisius gauna mažiau deguonies ir maisto medžiagų, lėčiau auga. Cianidas sutrikdo vaisiaus audinių ląstelių kvėpavimą. Į motinos kraują patekęs anglies monoksidas (smalkės) nukeliauja į vaisiaus kraują, jungiasi su vaisiaus hemoglobinu ir jį „užrakina”, todėl vaisiaus hemoglobinas nebegali prisijungti deguonies, vaisius jaučia pastovų deguonies badą. Be to, anglies monoksidas, prisijungęs prie vaisiaus hemoglobino, suvartoja vaisiaus vitamino B12 atsargas, kuris dalyvauja vaisiaus kraujodaroje ir veikia kaip detoksikacijos faktorius. Pasyvus rūkymas pavojingesnis už aktyvų: toksinių medžiagų koncentracija pasyviai rūkančiųjų organizme yra didesnė negu aktyviai rūkančiųjų. Taip yra dėl to, kad rūkalių fermentų aktyvumas yra didesnis ir toksinės medžiagos neutralizuojamos greičiau negu nerūkančioms);
- alkoholio vartojimas (galimi apsigimimai, iškraipoma genetinė informacija, perduodamą iš kartos į kartą. Alkoholis lengvai pereina placentos barjerą ir iš motinos kraujo patenka į vaisių. Embrionas visiškai neturi alkoholį skaldančių fermentų, o vaisius jų turi mažai. Ypač kenksmingai veikia alkoholio skilimo produktas acetaldehidas, kuris trikdo audinių aprūpinimą deguonimi, slopina DNR, RNR ir baltymų sintezę. Nėščiosios, išgeriančios apie 1,5 l degtinės per mėnesį, dažniausiai pagimdo naujagimį su vaisiaus alkoholiniu sindromu);
- piktnaudžiavimas kava (priešlaikinio gimdymo rizika yra proporcinga išgertos kavos puodukų skaičiui. Tų moterų, kurios išgeria 3 ir daugiau puodukų kavos per dieną pirmame trimestre, rizika yra 2,2 karto didesnė negu tų, kurios išgeria 1-2 kavos puodukus per dieną);
- narkotikų vartojimas (ypač kokainas, nes jis lengvai patenka į vaisiaus organizmą, veikia vaisiaus smegenis, sutraukia kraujagysles. Dažnai pasitaiko narkomanių vaisių mirtis gimdoje iki gimimo);
- kai kurių vaistų vartojimas (nėščioms neleistini tetraciklinas, levomicetinas, streptomicinas ir kt.);
- stresas, psichologinės traumos, nuolatinis nerimas ir nervinė įtampa (dėl to organizme išsiskiria adrenalinas, noradrenalinas, kurie verčia susitraukinėti gimdą, didina gimdos raumenų tonusą, sukelia kraujagyslių spazmą ir priešlaikinį gimdymą);
- lytinis aktyvumas (lytinis aktas gali sužadinti priešlaikinį gimdymą, tačiau mylėtis nėštumo metu nedraudžiama. Spermoje yra tam tikrų cheminių medžiagų – prostaglandinų, kurie brandina gimdos kaklelį ir didina gimdos aktyvumą. Dėl tiesioginės gimdos kaklelio stimuliacijos lytinių santykių metu išsiskiria daugiau oksitocino, kuris sutraukia gimdą. Panašiai veikia ir spenelių stimuliacija lytiškai santykiaujant – išsiskiria daugiau oksitocino ir padidėja gimdos tonusas. Orgazmas yra ryškus priešlaikinio gimdymo veiksnys, nes orgazmo metu ilgai ir stipriai susitraukia gimda. Be to, lytiškai santykiaujant akto metu patekusi infekcija gali pažeisti gemalinių vandenų pūslės dangalus ir skatina prieš laiką nutekėti vaisiaus vandenis);
- įvairios medicininės procedūros ir operacijos;
- kita: dažni gimdymai (kas 1-1,5 metus) 5 ir daugiau kartų, kartotinai savaiminiai persileidimai, didelis naujagimio svoris (virš 4 kg), gimdos kaklelio nepakankamumas, buvusios gimdos ir gimdos kaklelio operacijos, mėnesinių ciklo sutrikimai, ilgas kontraceptinių gimdos spiralių nešiojimas, daugiavaisis nėštumas (40-50% atvejų gimdoma prieš laiką), netaisyklinga vaisiaus padėtis ir pirmeiga, labai gausus gemalinių vandenų kiekis, preeklampsija, ūmus karščiavimas, lytinės sistemos ir šlapimą išskiriančių organų infekcija, neurohormoniniai sutrikimai nėščiosios organizme, tiesioginės priežastys (fizinė trauma, šiukštūs lytiniai santykiai).