Priešlaikinis gimdymas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Priešlaikinio gimdymo gydymo principai yra tokie: apsauginis lovos režimas, ramybė, skiriami raminantys-migdantys vaistai, skysčių kiekio organizme atstatymas, tokolizė (įvairūs preparatai, slopinantys gimdos susitraukimus), vaisiaus plaučių brandinimas, chirurginis gimdos kaklelio apsiuvimas ir antibakteriniai vaistai infekcijos profilaktikai. Gulėjimas, ypač ant kairiojo šono, pagerina inkstų ir placentos kraujotaką. Teigiamai veikia pakeltas lovos kojūgalis, nes pirmaujanti vaisiaus dalis mažiau spaudžia apatinį gimdos segmentą, sumažėja gimdos receptorių dirginimas ir jos tonusas. Reikia pašalinti visus stresą sukeliančius faktorius, nėščiajai suteikti visišką ramybę ir poilsį. Galima skirti žolinius raminančius vaistus – valerijono šaknies ekstrakto tabletes, sukatžolės mikstūrą lašais, benzodiazepinų grupės preparatus tabletėmis arba injekcijomis į raumenis. Pakankamas skysčių kiekis organizme mažina gimdą sutraukiančio hormono oksitocino sekreciją, todėl į veną lašinės infuzijos būdu lašinami elektrolitų ir gliukozės vandeniniai tirpalai. Gimdos susitraukimams slopinti (tokolizei) skiriama: kalcio kanalų blokatoriai (Nifedipinas) – mažina gimdos raumenų susitraukimus, yra efektyvus pirmiausia pasirenkamas vaistas. Dozė: pirmąją valandą skiriama 10 mg po liežuviu kas 15 min., kol suretės gimdos susitraukimai. Gydoma 60–160 mg dozėmis per parą. Prostaglandinų inhibitoriai – dozavimas: pradinė dozė – 50mg taletėmis, vėliau po 25–50 mg kas 4–6 val. dvi dienas. Vartojamos ir žvakutės – 1–3 mg/kg kūno svorio. Šie preparatai neskiriami po 34–os nėštumo savaitės. ß2 – adrenomimetikai Partusisten,Gynipral  infuzija į veną: 0,5–2,0 mg vaisto praskiesti 500 ml izotopinio tirpalo ir lašinti į veną, 10–20 lašų/min. Didžiausias greitis 40–60 lašų/min. Vėliau gali būti skiriamos tabletės. Retesniais atvejais gimdos susitraukimams slopinti gali būti vartojami kiti vaistai: oksitocino antagonistai, gestagenai. Jei nėštumo trukmė yra iki 34-35 nėštumo savaičių, vaisiaus plaučių brandinimui skiriamos gliukokortikoidų dvi injekcijos į raumenis 12 val. intervalu. Praėjus 48 val. po paskutinės injekcijos, vaisiaus plaučiai laikomi subrendusiais ir jo išgyvenamumo galimybė didesnė. Gimdos kaklelio apsiuvimas dabar taikomas retai, tik tais atvejais, jei progresuoja gimdos kaklelio nepakankamumas (gimdos kaklelio atsidarymas be gimdymo veiklos), jei per 2 ir daugiau buvusių nėštumų vaisius gimė neišnešiotas arba per buvusius gimdymus plyšo gimdos kaklelis. Tai atliekama 16-33 nėštumo savaitę, vaisius turi būti gyvas, nenutekėję vandenys, gimda nepradėjusi reguliariai susitraukinėti, nėra infekcijos požymių. Infekcijos profilaktikai skiriami nėščiajai ir vaisiui nepavojingi antibiotikai, priklausantys penicilinų ar makrolidų grupei, sunkesniais atvejais – cefalosporinai. Bendrą organizmo būklę gerina multivitaminai nėščioms su mikroelementais. Prižiūrint priešlaikinį gimdymą svarbu reguliuoti gimdymo veiklą (stiprią – slopinti, silpną – skatinti), malšinti skausmą (rekomenduojama epidurinė nejautra), išvarymo laikotarpiu apsaugoti nuo tarpvietės plyšimų (laiku įkirpti tarpvietę), naujagimį priimti švelniai, suvystyti į šiltus vystyklus, neatšaldyti, užtikrinti normalų jo kvėpavimą ir širdies veiklą, reikalaui esant – reanimuoti.