Policistinių kiaušidžių sindromas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Policistinių kiaušidžių sindromas arba lėtinės anovuliacijos sindromas – tai toks hormonų pusiausvyros sutrikimas moters organizme, kurį nustatyti įgalina 2 iš 3 požymių: 
(Roterdamo kriterijai): oligo– ar anovuliacija (retos ar visai išnykę mėnesinės); padidėjęs plaukuotumas; policistinės kiaušidės.

Tyrimas

  • Pirmiausia pacientė nuodugniai apžiūrima: įvertinamas nutukimo laipsnis, plaukuotumas, plaukų ir odos riebaluotumas, polinkis spuogams. Makštinio tyrimo metu čiuopiamos padidėjusios kiaušidės. Matuojama bazalinė temperatūra, (37oC).
  • Laboratorijoje ištiriama hormonų (estrogenų, progesterono, folikulus stimuliuojančio hormono, liuteinizuojančio hormono, prolaktino, laisvo tiroksino, tireotropinio hormono) koncentracija kraujo plazmoje, 17-ketosteroidų kiekis paros šlapime.
  • Atliekamas lytinių organų ultragarsinis tyrimas (echoskopija): išmatuojamas gimdos ir kiaušidžių dydis, gimdos gleivinės storis, įvertinama jų struktūra.
  • Operacija videolaparoskopija atliekama daugiau gydymo, o ne diagnostikos tikslais, dažniausiai tada, kai moteris siekia pastoti. Videomonitoriaus ekrane matyti padidėjusios, ovalios, pilkšvai baltos, be būdingo reljefo ir ovuliacijos požymių kiaušidės; tuo pat metu galima padaryti kiaušidės biopsiją (žnypliukėmis paimti mažą gabalėlį kiaušidės audinio histologiniam ištyrimui).
  • Visos pacientės tiriamos dėl galimo cukrinio diabeto. Ištiriama gliukozės bei insulino koncentracija kraujo plazmoje. Atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Gliukozės/insulino koncentracijos santykis <4,5, rodo atsparumą insulinui.

Į viršų