- Simptomai
- Priežastys
- Ligos eiga
- Tyrimas
- Medicininis gydymas
- Natūralus gydymas
- Komplikacijos
- Patarimai ir profilaktika
Policistinių kiaušidžių sindromas arba lėtinės anovuliacijos sindromas – tai toks hormonų pusiausvyros sutrikimas moters organizme, kurį nustatyti įgalina 2 iš 3 požymių:
(Roterdamo kriterijai): oligo– ar anovuliacija (retos ar visai išnykę mėnesinės); padidėjęs plaukuotumas; policistinės kiaušidės.
Medicininis gydymas
Pagrindiniai lėtinės anovuliacijos sindromo gydymo tikslai yra šie:
- Gydyti metabolinius sutrikimus.
- Mažinti vyriško tipo plaukuotumą.
- Sureguliuoti menstruacinius ciklus.
- Koreguoti anovuliaciją, jei moteris nori pastoti.
Gydymas yra dviejų rūšių: medikamentinis ir operacinis. Gydymo taktika priklauso nuo to, ar moteris gyvena lytinį gyvenimą, ar ne, bei nuo jos noro ar nenoro pastoti:
- Moterims, negyvenančioms lytinio gyvenimo, skiriama pakaitinė geltonkūnio terapija hormonais gestagenais. Gydymas ilgalaikis, trunka daugelį mėnesių. Toks gydymas atkuria normalų estrogenų- progesterono kaitos cikliškumą, todėl mėnesinės vėl tampa reguliarios, nebesikartoja disfunkciniai kraujavimai, sumažėja gimdos gleivinės išvešėjimo ir vėžio rizika.
- Moterys, gyvenančios lytinį gyvenimą, nenorinčios pastoti, sergančios lėtiniu anovuliacijos sindromu ir nesigydančios vaistais, nėra apsaugotos nuo nepageidaujamo nėštumo, nes retkarčiais įvyksta atsitiktinės ovuliacijos ir galimas pastojimas. Tokių moterų gydymui geriausiai tinka III kartos monofaziniai konjuguoti geriamieji kontraceptikai, taip pat gestagenų injekcijos, gimdinės kontraceptinės spiralės su gestagenais bei kontraceptiniai implantai. Geriamieji kontraceptikai stabdo hirsutizmo (vyriško plaikuotimo) progresavimą.
- Moterims, gyvenančioms lytinį gyvenimą ir norinčioms pastoti, reikalinga sukelti ovuliaciją, tačiau gydymo taktika kiekvienu atveju individuali, priklauso nuo pacientės svorio, hormonų koncentracijos kraujyje ir kitų faktorių. Lieknoms moterims, kurioms liuteinizuojančio hormono koncentracija tik nežymiai viršija folikulus stimuliuojančio hormono koncentraciją, ovuliacijai stimuliuoti skiriami i>antiestrogenai-klomidai. Jeigu liuteinizuojančio hormono koncentracija ciklo pradžioje (3-5 ciklo dieną) yra žymiai didesnė už folikulus stimuliuojančio hormono koncentraciją, prieš ovuliacijos stimuliaciją liuteinizuojančio hormono kiekiui sumažinti kelis ciklus skiriamas gydymas III kartos monofaziniais konjuguotais geriamaisiais kontraceptikais. Jeigu lieknoms moterims ovuliacijos su klomidais sukelti nepavyksta, gali reikėti atlikti laparoskopinę operaciją, po to tęsiant gydymą antiestrogenais arba gonadotropinais. Nutukusioms moterims nei kiaušidžių funkcijos stimuliacija klomidais, nei laparokopinė kiaušidžių operacija neatliekamos. Pirmiausia reikia atsikratyti antsvorio (taip sumažinamas estrogenų gamybos šaltinis organizme). Šioms moterims rekomenduojama mažai kalorijų turinti dieta bei fiziniai pratimai. Kai kūno svoris pasiekia normalų, galima tikėtis hiperinsulinemijos susireguliavimo, ovuliacijos medikamentinio atstatymo bei pastojimo. Tuomet skiriama ovuliacijos stimuliacija klomidais. Nutukusioms moterims geriami antidiabetiniai vaistai mažina hiperinsulinemiją, laisvo testosterono koncentraciją bei kitų ovuliaciją stimuliuojančių vaistų efektyvumą.