Placentos pirmeiga. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Placentos pirmeiga – tai tokia patologija, kai placenta tvirtinasi prie apatinio gimdos segmento sienelių, dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis ir yra žemiau pirmeigės vaisiaus dalies.

Tyrimas

Jeigu nėščioji ima kraujuoti antrojoje nėštumo pusėje arba prasidėjus gimdymui, ji turi nedelsiant kreiptis pas gydytoją. Labai svarbi buvusių nėštumų eiga ir baigtis, persirgtos ginekologinės ligos. Išorinės apčiuopos būdu gydytojas nustato vaisiaus padėtį, vaisiaus pirmeigę dalį, jos santykį su mažuoju dubeniu, išklauso vaisiaus širdies tonus (stetoskopu, kardiotokografu), įvertina vaisiaus būklę (atliekamas nestresinis testas). Jei gimdymo veikla neprasidėjusi, moteris per makštį netiriama; šis tyrimas atliekamas tik prasidėjus gimdymo veiklai (kai gimdos kaklelis jau praviras) ir tik ligoninėje, nes tyrimo metu gali prasidėti gausus kraujavimas, ir gimdymą gali tekti skubiai užbaigti Cezario pjūvio operacija. Jau anksti nėštumo metu placentos pirmeiga diagnozuojama ultragarsu. Šią patologiją galima įtarti pirmojo profilaktinio nėščiųjų ultragarsinio tyrimo metu (16-18 nėštumo savaitę). Atliekamas bendras kraujo tyrimas: dažnai randamas sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis (mažakraujystės požymiai). Jei moteris ruošiama operacijai, atliekama daugiau laboratorinių ir instrumentinių tyrimų (biocheminis kraujo tyrimas, kraujo krešumo rodiklių nustatymas, moters kraujo grupės ir rėzus faktoriaus nustatymas, bendras šlapimo tyrimas, makšties išskyrų tepinėlis ir jų bakterioskopinis tyrimas, užrašoma elektrokardiograma, nėščiąją apžiūri terapeutas ir okulistas).

1. Išorinės apčiuopos būdu nustatoma vaisiaus padėtis ir pirmeiga.

2. Stetoskopu išklausomi vaisiaus širdies tonai.

3. Nestresinis testas (CTG).

Į viršų