- Simptomai
- Priežastys
- Ligos eiga
- Tyrimas
- Medicininis gydymas
- Natūralus gydymas
- Komplikacijos
- Patarimai ir profilaktika
Nėščiųjų vėmimas – tai nėštumo pradžios ir pirmosios nėštumo pusės patologinė būklė. Beveik pusei nėščiųjų pirmaisiais nėštumo mėnesiais pakinta skonio pojūtis, jas pykina, kartais iki vėmimo. Vėmimas nėščiąsias vargina neilgai – iki 12-16, rečiau – iki 20 nėštumo savaitės ir dažnai praeina be ypatingo gydymo. Dažniau serga pirmąkart nėščios moterys.
Tyrimas
Nėščiosios, kurias vėmimas nelabai vargina, tiriamos ir gydomos Moterų konsultacijose arba dieniniuose stacionaruose ambulatoriškai. Dažnai vemiančios nėščiosios gydomos ligoninėje. Joms tikrinama kūno masės dinamika (2 kartus per savaitę, sunkiai sergančioms – kasdien ar kas antrą dieną), matuojamas išgertų skysčių kiekis ir paros šlapimo kiekis, arterinis kraujospūdis, skaičiuojamas pulsas. Atliekamas bendras ir biocheminis kraujo tyrimai: nustatomas elektrolitų, baltymų, gliukozės, bilirubino, kreatinino, šlapalo kiekis kraujyje, kepenų fermentų aktyvumas, kraujo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra), hemoglobino koncentracija (dėl galimos mažakraujystės, kuri išsivysto ilgai vemiant), hematokrito vertė (pagal ją nustatomas dehidratacijos laipsnis). Tiriamas šlapimas (įvertinamas šlapimo santykinis tankis ir pH, baltymų, gliukozės, ketoninų kūnų kiekis šlapime). Užrašoma elektrokardiograma (nes, sutrikus elektrolitų pusiausvyrai organizme, gali sutrikti širdies ritmas). Nėščiąją apžiūri terapeutas, okulistas (įvertina pakitimus akių dugne), neuropatologas.