- Simptomai
- Priežastys
- Ligos eiga
- Tyrimas
- Medicininis gydymas
- Natūralus gydymas
- Komplikacijos
- Patarimai ir profilaktika
Nėščiųjų vėmimas – tai nėštumo pradžios ir pirmosios nėštumo pusės patologinė būklė. Beveik pusei nėščiųjų pirmaisiais nėštumo mėnesiais pakinta skonio pojūtis, jas pykina, kartais iki vėmimo. Vėmimas nėščiąsias vargina neilgai – iki 12-16, rečiau – iki 20 nėštumo savaitės ir dažnai praeina be ypatingo gydymo. Dažniau serga pirmąkart nėščios moterys.
Priežastys
Nėščiųjų vėmimas priklauso ankstyvosioms specifinėms nėščiųjų ligoms. Teorijų, aiškinančių ligos priežastis, yra labai daug, tačiau nei viena jų išsamiai nepaaiškina ir neatskleidžia tikrosios priežasties (toksinė, alerginė, hormoninė, imuninė, medžiagų apykaitos, endokrininė ir kt. teorijos).
Nėščiųjų vėmimas pasireiškia sutrikus vegetacinės nervų sistemos veiklai ir padidėjus hormono – žmogaus chorioninio gonadotropino – kiekiui nėštumo pradžioje. Šį hormoną gamina gemalą maitinantys choriono gaureliai, kuriais jis įsitvirtina gimdos ertmėje. Didžiausia hormono koncentracija būna 10-12 nėštumo savaitę. Jo aptinkama visuose nėščiosios organizmo skysčiuose ir audiniuose. Chorioninis gonadotropinas palaiko nėštumą, kol susiformuoja ir ima funkcionuoti placenta.
Nėščiųjų vėmimas pasireiškia sutrikus vegetacinės nervų sistemos veiklai ir padidėjus hormono – žmogaus chorioninio gonadotropino – kiekiui nėštumo pradžioje. Šį hormoną gamina gemalą maitinantys choriono gaureliai, kuriais jis įsitvirtina gimdos ertmėje. Didžiausia hormono koncentracija būna 10-12 nėštumo savaitę. Jo aptinkama visuose nėščiosios organizmo skysčiuose ir audiniuose. Chorioninis gonadotropinas palaiko nėštumą, kol susiformuoja ir ima funkcionuoti placenta.