Nėščiųjų mažakraujystė (anemija). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Mažakraujystė arba anemija – tai tokia patologinė būklė, kuriai būdingas hemoglobino kiekio sumažėjimas kraujyje, nėščiosioms atsirandantis dėl padidėjusio geležies ir folinės rūgšties poreikio. Nėščiųjų anemija – tai savita anemijos forma, kuri išsivysto nėščiosioms dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija.

Medicininis gydymas

Nėščioji turi maitintis vitaminizuotu, daug baltymų ir geležies turinčiu maistu, papildomai vartoti geležies preparatus ir vitaminus. Nėščiosios dienos maisto kaloringumas turi būti 3000-3500 kcal. Paros maisto davinyje turi būti pakankamai mėsos, nes nustatyta, kad iš mėsos geležies įsisavinama 8,5 karto daugiau negu iš augalinio maisto. Anemijos gydymui skiriami geležies preparatai (geriamieji dvivalentės geležies preparatai 100 mg iki 180 mg elementinės geležies per parą). Vartojant geriamuosius geležies preparatus, gydomasis efektas pasireiškia ne anksčiau kaip po 3 savaičių, o organizmas pakankamai geležies sukaupia tik po 2-3 mėnesių. Kai hemoglobino koncentracijos rodikliai kraujyje tampa normalūs, geležies preparatų vartojimas tęsiamas dar 3-4 mėn. profilaktinėmis dozėmis. Leidžiami injekcijų į veną pavidalu preparatai skiriami tik išimtinais atvejais, kai nustatyta skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė ar uždegimas, yra sutrikęs geležies įsisavinimas žarnyne. Geležies injekcijos į raumenis skiriamos dar rečiau ir tik tais atvejais, kai jų negalima leisti į veną. Injekcijos į raumenis skausmingos, odoje gali likti tamsios dėmės. Esant sunkiai anemijai (Hb<70g/l), reikia perpilti eritrocitų masę. Kraujo perpylimą nėščiajai galima atlikti tik tuo atveju, kai iškyla pavojus gyvybei, ir kai reikia skubiai pagerinti kraujo deguonies transportinę funkciją bei pašalinti sunkius deguonies stokos simptomus pagrindiniuose organuose (smegenyse, širdies raumenyje). Po to gydymas tęsiamas geriamaisiais geležies preparatais.

Į viršų