Nėščiųjų lytinių organų infekcijos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Lytinių organų infekcijomis moterys dažnai serga nėštumo metu dėl pasikeitusios lytinių hormonų pusiausvyros, susilpnėjusio imuniteto, dažnesnio šlapinimosi. Infekcija apima vaginito ir vaginozės klinikinius simptomus. Vaginito ir vaginozės simptomai žinomi kiekvienai moteriai – tai makšties išskyrų pokyčiai (kiekio, konsistencijos, kvapo), vulvos niežėjimas, perštėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, skausmingas šlapinimasis. Dažniausi infekcinės kilmės vulvovaginitai, priklausomai nuo pagrindinio sukėlėjo, yra bakterinė vaginozė, kandidozė, trichomonozė.

Medicininis gydymas

Nėščiųjų bakterinės vaginozės gydymas labai individualus, priklauso nuo nėštumo laiko ir moters būklės. Pirmą nėštumo trimestrą dažniausiai apsiribojama vietinio poveikio gydymu – tai tepalai, žvakutės ir kt. Tačiau, jeigu moteris jau buvo patyrusi persileidimą ar priešlaikinį gimdymą, ji priskiriama prie didesnės rizikos grupės, ar bakterinė vaginozė kartojasi ir gydant vietiškai nepasiseka jos tinkamai išgydyti, tuomet kartu su vietinio poveikio preparatais skiriamas ir sisteminis gydymas.
Kandidozė yra gydoma vaistais nuo grybelio. Kai moteris pirmą kartą suserga pienlige, paprastai ji gydoma makšties žvakutėmis ar makšties tabletėmis. Tokių formų vaistai veikia vietiškai, beveik nepatekdami į bendrąją kraujotaką. Nėščiosioms geriamieji vaistai nuo grybelio (tabletės arba kapsulės) neskiriami, nes veikia visą organizmą ir todėl gali sukelti kai kurių nepageidaujamų reakcijų.
Trichomonozės gydymo nauda nėštumo metu pradedama abejoti. Nors ši makšties infekcija siejama su priešlaikinio gimdymo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir mažo svorio naujagimio gimimo didesne rizika, gydymas rizikos nemažina. Priežastis gali būti vaistų sąlygotas Trichomonas vaginalis žuvimas. Iš žūvančių ir yrančių pirmuonių atsipalaiduoja patogeniniai virusai, kurie sukelia uždegiminį atsaką ir aktyvuoja priešlaikinį gimdymą. Todėl rekomenduojama besimptomine trichomonoze sergančių nėščiųjų negydyti ar gydyti tik po 37–tos savaitės ir taip apsaugoti naujagimį nuo infekavimosi gimdymo metu, o iki gydymo nėščiosioms rekomenduojama naudoti prezervatyvus. Simptominę trichomonozę reikėtų gydyti. Vietinis gydymas neveiksmingas, nes nepasiekiama reikalinga vaisto koncentracija. Gydoma geriamuoju metronidazoliu, tačiau tik būtiniausiu atveju ir tik po trečiojo nėštumo mėnesio. Metronidazolio patenka ir į motinos pieną, vadinasi, žindymo laikotarpiu jo vartoti negalima. Jeigu žindyvei trichomonozę gydyti būtina, jai reikia iš karto išgerti 2000 mg dozę ir po to mažiausiai 3 paras kūdikio krūtimi nemaitinti.

Į viršų