Lytinių organų infekcijomis moterys dažnai serga nėštumo metu dėl pasikeitusios lytinių hormonų pusiausvyros, susilpnėjusio imuniteto, dažnesnio šlapinimosi. Infekcija apima vaginito ir vaginozės klinikinius simptomus. Vaginito ir vaginozės simptomai žinomi kiekvienai moteriai – tai makšties išskyrų pokyčiai (kiekio, konsistencijos, kvapo), vulvos niežėjimas, perštėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, skausmingas šlapinimasis. Dažniausi infekcinės kilmės vulvovaginitai, priklausomai nuo pagrindinio sukėlėjo, yra bakterinė vaginozė, kandidozė, trichomonozė.
Ligos eiga
Bakterinė vaginozė kartais būna beveik nepastebima. Dauguma moterų gali visai neturėti nusiskundimų ir nepastebėti jokių simptomų. Kita dalis skundžiasi pagausėjusiomis išskyromis, skleidžiančiomis nemalonų gendančios žuvies kvapą, labiausiai išryškėjantį po sueities. Ligos pradžioje išskyros būna baltos, skystos, vėliau įgauna gelsvą ar žalsvą atspalvį, tampa tirštos ar net varškinės. Taip pat gali niežėti tarpvietę, kamuoti skausmingas šlapinimasis, bendra bloga savijauta.
Kandidozei būdingas išorinių lyties organų niežulys, deginimas, odos sudirgimas, nenormalios išskyros, pakitęs jų kiekis, konsistencija (tirštos, baltos, varškinės išskyros iš makšties), makšties sausmė, paraudimas, patinimas, jautrumas ir skausmas šlapinantis ar lytinių santykių metu.
Trichomonozės požymiai pasirodo po keturių dienų – trijų savaičių nuo užsikrėtimo. Dalis moterų (apie trečdalis) gali nežinoti, kad jos užsikrėtusios, kitais atvejais (apie 2 trečdalius) moterų skundžiasi gelsvai–žalsvomis putotomis išskyromis, nemaloniu jų kvapu, išorinių lyties organų niežuliu ir skausmingu šlapinimusi, išorinių lyties organų ir makšties paraudimu, paburkimu, maudimu pilvo apačioje.