Kolpitas (makšties uždegimas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Kolpitas – tai makšties gleivinės uždegimas. Simptomai: gelsvos, žalsvos išskyros iš lytinių takų, išskyros panašios į varškę, makšties perštėjimas, niežėjimas, opelės, pūlinukai.

Ligos eiga

Moteris, serganti paprastuoju kolpitu, skundžiasi gausiomis, pūlingomis-vandeningomis išskyromis iš makšties, nemaloniais pojūčiais makštyje (perštėjimu, deginimu, niežėjimu), skausmu lytiškai santykiaujant ar gydytojui apžiūrint makštį skėtikliais.
Sergant granuliniu kolpitu, makšties sienelėje susidaro tamsiai raudoni, maži, segtuko galvutės dydžio mazgeliai.
Sergant emfizeminiu kolpitu, be įprastų uždegimo reiškinių, makšties gleivinėje atsiranda iki žirnio dydžio pūslelių, prisipildžiusių dujų.
Trichomoniniam kolpitui būdingos gausios gelsvai žalsvos putotos išskyros, stiprus perštėjimas, deginimas makštyje.
Grybeliniam kolpitui – balkšvos, į varškės dribsnius panašios gausios, drumstos išskyros, stiprus deginimas ir niežėjimas makštyje.
Senatviniu kolpitu serga vyresnio amžiaus moterys menopauzėje, tada makšties gleivinė atrofuojasi, išplonėja, išsausėja, joje gali atsirasti smulkių kraujosruvų ar opelių.
Nustačius ir pašalinus priežastį bei tinkamai gydant, kolpito prognozė yra gera. Vietinis gydymas paprastai būna efektyvus, po 7-10-12 dienų visiškai pasveikstama. Sergant kolpitu, bendra ligonės būklė nepablogėja. Kai kurių rūšių kolpitas (grybelinis, senatvinis) po gydymo linkęs kartotis ar paūmėti dar nebaigus visiško gydymo kurso. Pakartotinai patekus į makštį dideliam patogeninių mikrobų kiekiui ar esant palankioms sąlygoms jiems ten daugintis, kolpitu galima sirgti keletą kartų per gyvenimą.

Į viršų