Kiaušidžių cistos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Kiaušidės cista – tai naujai atsiradęs patologinis darinys kiaušidėje, kai natūralioje kiaušidės ertmėje susikaupia sekretas. Cistos panašios į įvairaus dydžio „balionėlį”, apsuptą lygiu plonu dangalu ir užpildytą įvairios spalvos, skaidrumo, tirštumo, konsistencijos ir sudėties skysčiu. Cistos gali būti tiek vienoje kiaušidėje, tiek abiejose kiaušidėse vienu metu, pavienės arba daugybinės. Dažniausiai kiaušidžių cistos yra gerybinės ir funkcinės, t.y. atsiranda dėl kiaušidžių veiklos sutrikimo ir po tam tikro laiko pačios savaime, be jokio gydymo, išnyksta, nepalikdamos žymės.

Priežastys

Pirmoje menstruacinio ciklo pusėje (folikulinėje fazėje), dar moteriai esant mėnesinėmis, kiaušidėse pradeda bręsti iš karto keli folikulai. Maždaug 7-8-ą ciklo dieną (skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos) susiformuoja vienas ar du dominuojantys folikulai. Jie visiškai subręsta apie 13-14-ą ciklo dieną. Šiuo metu brandaus folikulo skersmuo gali siekti iki 18–22 mm. Tai plonasienis, skaidriu turiniu užpildytas darinys, esantis kiaušidės pakraštyje, arčiau kiaušidės paviršiaus. Apie 14-ą menstruacinio ciklo dieną įvyksta ovuliacija: folikulas trūksta, jame esantis skystis išteka į pilvo ertmę, kartu išplaudamas ir folikulo viduje buvusią kiaušialąstę. Tuo metu folikulo vietoje kiaušidėje galima rasti mišrios struktūros, neaiškių ribų darinuką, kurio diametras panašus į subrendusio folikulo. Vėliau (antroje menstruacinio ciklo pusėje) jo vietoje susiformuoja geltonkūnis, kurio skersmuo vidutiniškai siekia 2-3 cm, tačiau gali siekti net 5-7 cm. Prasidėjus mėnesinėms, t,y. apie 1-2-ą ciklo dieną, geltonkūnis sunyksta, jo vietoje lieka tik nedidelis, iki 2 cm skersmens, nelygiomis sienomis, mišrios struktūros darinukas, kuris gali būti stebimas kelis ciklus, kaskart vis mažėjantis. Prasidėjus naujam ciklui, kiaušidėse vėl pradeda bręsti nauji folikulai, ir viskas prasideda iš naujo. Visa tai yra normalūs pokyčiai, vykstantys moters kiaušidėse visą jos gyvenimą nuo brandos iki menopauzės. Pagal atsiradimo priežastis ir sandaros ypatumus kiaušidžių cistos būna kelių rūšių:

Folikulinei cistai atsirasti turi reikšmės susilpnėjusi kiaušidžių veikla ir sumažėjusi estrogenų gamyba kiaušidėse. Veikiant folikulus stimuliuojančio hormono pertekliui, kurioje nors kiaušidėje atsiranda ir auga viena ar kelios folikulinės cistos.

Geltonkūnio (arba liuteininė) cista susidaro tuomet, kai po ovuliacijos plyšusio folikulo ertmę užpildo ne tik liuteininės geltonkūnio ląstelės, bet ir serozinis skystis. Padidėjusi liuteinizuojančio hormono gamyba posmegeninėje liaukoje skatina augti ir didėti geltonkūnio cistą.

Tekaliuteininės cistos atsiranda kiaušidėse sergant trofoblastine liga, veikiant labai didelei hormono žmogaus chorioninio gonadotropino koncentracijai organizme.

Priekiaušidinė cista – tai cista, kuri yra ne kiaušidėje, o yra šalia kiaušidės tarp plačiojo gimdos raiščio lapelių, išsidėsčiusių vėduoklės pavidalu abipus gimdos šonų. Priekiaušidinė cista auga iš embriono laikotarpio inksto užuomazgos audinių liekanų – taip vadinamo antkiaušidžio, esančio plačiajame gimdos raištyje tarp kiaušidės ir kiaušintakio.

Intraligamentinė cista taip pat išsidėsčiusi tarp plačiojo gimdos raiščio lapelių, tačiau auga iš apatinio kiaušidės krašto, yra nepaslanki, glaudžiasi prie gimdos kūno ir nustumia gimdą į priešingą pusę.

Dermoidinė cista prasideda iš įvairių audinių užuomazgų likučių, likusių nuo embrioninio periodo.

Į viršų

Gydytojai

Akušeris ginekologas

Reitingas

Vilnius

Akušeris ginekologas

Vilnius

Akušeris ginekologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų