Kiaušidžių cistomos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Kiaušidės cistoma – tai naujai atsiradęs atskiras priedinis darinys kiaušidėje, priskiriamas navikams, negaminantis hormonų, greit augantis, nelygaus paviršiaus, sudarytas iš vienos ar kelių kamerų, užpildytų skysčiu, bei apsuptas storo dangalo, sudaryto iš vešinčio jungiamojo audinio ir išsiraizgusių smulkių kraujagyslių.

Priežastys

Kiaušidės įvairiais moters gyvenimo etapais patiria didelių pokyčių, tačiau ryškiausiai kiaušidžių anatomija kinta vaisingame (reprodukciniame) amžiuje. Apie 14-ą menstruacinio ciklo dieną įvyksta ovuliacija: folikulas trūksta, jame esantis skystis išteka į pilvo ertmę, kartu išplaudamas ir folikulo viduje buvusią kiaušialąstę. Tuo metu folikulo vietoje kiaušidėje galima rasti mišrios struktūros, neaiškių ribų darinuką, kurio diametras panašus į subrendusio folikulo. Vėliau (antroje menstruacinio ciklo pusėje) jo vietoje susiformuoja geltonkūnis, kurio skersmuo vidutiniškai siekia 2-3 cm, tačiau gali siekti net 5-7 cm. Prasidėjus mėnesinėms, t,y. apie 1-2-ą ciklo dieną, geltonkūnis sunyksta, jo vietoje lieka tik nedidelis, iki 2 cm skersmens, nelygiomis sienomis, mišrios struktūros darinukas, kuris gali būti stebimas kelis ciklus, kaskart vis mažėjantis. Prasidėjus naujam ciklui, kiaušidėse vėl pradeda bręsti nauji folikulai, ir viskas prasideda iš naujo. Veikiant tam tikroms priežastims kiaušidėse gali susidaryti cistomų, kurios būna rūšių:
  • serozinė
  • mucininė
  • endometrioidinė.
Serozinė cistoma formuojasi iš kiaušidės paviršiuje nuo embriogenezės laikų likusio kiaušintakio epitelio, kuris dėl neaiškių priežasčių pradeda vešėti.
Mucininė cistoma taip pat prasideda iš liaukinių kiaušintakio latako audinių likučių ir „paklydusių” gimdos kaklelio epitelio salelių, susiformavusių kiaušidėse.
Endometrioidinė cistoma išauga iš „paklydusių” gimdos gleivinės salelių kiaušidėse, sergant ginekologine liga endometrioze. Kiaušidėse susidaro kraujo prisipildžiusių ertmių, primenančių cistas.

Į viršų