Kiaušidžių cistomos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Kiaušidės cistoma – tai naujai atsiradęs atskiras priedinis darinys kiaušidėje, priskiriamas navikams, negaminantis hormonų, greit augantis, nelygaus paviršiaus, sudarytas iš vienos ar kelių kamerų, užpildytų skysčiu, bei apsuptas storo dangalo, sudaryto iš vešinčio jungiamojo audinio ir išsiraizgusių smulkių kraujagyslių.

Ligos eiga

Cistoma paprastai turi anatominę kojytę, prie kurios ji yra „prikabinta” ir kuri gali apsisukti. Anatominė cistomos kojytė būna įvairaus ilgio ir pločio; ją sudaro kiaušidės raiščiai, kiaušintakio pasaitėlis ir kraujagyslės – arterijos ir venos, maitinančios tiek tos pusės kiaušidę, tiek pačią cistomą. Kiaušidžių cistomos būna gerybinės, piktybinės ir paribinės (mažo piktybiškumo, nelinkusios progresuoti ir metastazuoti, bet turinčios piktybinių pokyčių). Visos kiaušidžių cistos ir cistomos vadinamos bendru vardu – kiaušidžių cistiniais navikais. Tai palyginti dažna moterų liga. Dažniausiai jos pasitaiko vaisingo (reprodukcinio) amžiaus moterims ir būna gerybinės (sudaro net 30-40% visos vaisingo amžiaus moterų kiaušidžių patologijos ir apie 90% atvejų būna gerybinės). Jos nebūdingos mergaitėms iki brendimo bei moterims premenopauzėje ir postmenopauzėje (virš 45 metų) būna retai, todėl kiekvienu atveju, kai diagnozuojamos kiaušidės cistinis navikas, kruopščiai ištiriama, ar jis nėra piktybinis.
Ligos požymius sukelia tik didelė cistoma. Atsiranda pastovus ar periodiškai pasikartojantis nestiprus maudžiantis skausmas apatinėje pilvo dalyje arba daugiau kuriame nors šone, atsiduodantis į strėnas ir juosmens sritį, bei sunkumo, tempimo jausmas pilvo apačioje. Sutrinka šlapinimasis, nes cistoma spaudžia šlapimo pūslę: varo šlapintis dažnai, po nedaug, neskausmingai. Sutrinka tuštinimasis, nes spaudžiama tiesioji žarna: būna vidurių užkietėjimas, vidurių pūtimas arba atvirkščiai – dažnas tuštinimasis po nedaug. Tampa skausmingos mėnesinės, sutrinka mėnesinių ciklas, moteris sunkiau pastoja, atsiranda nevaisingumas (nevisada). Jei cistoma labai didelė, gigantinė (20-30 cm skersmens ir daugiau), padidėja pilvo apimtis.
Serozinės cistomos būna gigantinės (iki 30 cm ir daugiau), kelių kamerų, vienoje ar abiejose kiaušidėse, apvalios ar ovalios, balsvai pilkomis storomis sienomis, turi gana ilgą kojytę. Tiek vidinis, tiek išorinis kamerų paviršius paprastai esti lygus. Cistomos turinys skystas, vandeningas, skaidrus, gelsvas. Sutrikus kraujo apytakai ir cistomos mitybai, turinys pasidaro žalsvas arba rusvas. Kartais cistoma, auganti iš kiaušidės, išsidėsto ne pilvo ertmėje, o įsiterpia tarp gimdos plačiojo raiščio lapelių. Pasitaiko, kad vidinį, rečiau išorinį cistomos paviršių dengia minkštos, trapios, šakotos, daugybinės, smulkios išaugėlės – papilės (speneliai). Papilės nėra geras ženklas piktybiškumo atžvilgiu. Tokios cistomos dažniausiai randamos klimakteriniu ar menopauzės laikotarpiu. Apie 18-22% tokių ligonių pilvo ertmėje kaupiasi gelsvo ar žalsvo ascitinio skysčio ir apie 48-61,5% šių cistomų suvėžėja, todėl jos priskiriamos prie ikivėžinių kiaušidžių būklių. Savaime tiek serozinės, tiek serozinės papilinės proliferuojančios cistomos niekada neišnyksta, yra gydomos tik operaciniu būdu.
Mucininė cistoma paprastai yra daugiakamerinė, kamerų sienos storos (iki 5-10 mm), nevienodo storio įvairiose vietose, jų pilkšvai balsvas išorinis ir vidinis paviršius dažniausiai būna gruoblėtas. Kameros pripildytos gelsvos, žalsvos ar šviesiai rausvos spalvos, skaidriu, tirštu, į gleives panašiu ar žele konsistencijos turiniu (drebučiais). Kai kuriose vietose suplonėjusi cistomos siena savaime ar operuojant greitai plyšta. Tai didžiausi, gigantiniai kiaušidžių navikai. Literatūroje yra aprašytų mucininių cistomų, svėrusių daugiau kaip 100 kg. Kai kada mucininės cistomos vidinės sienelės taip pat turi išaugėlių – papilių – į kameros vidų. Apie 10% šių navikų suvėžėja, todėl priskiriama prie ikivėžinių kiaušidžių būklių.
Esant endometrioidinei cistomai, gimdos gleivinės salelės, nors ir esančios ne gimdos ertmėje, funkcionuoja taip pat, kaip ir visa normali gimdos gleivinė, t.y. jose vyksta menstruaciniam ciklui būdingi periodiniai gimdos gleivinės pokyčiai – atsidalijimas, kraujavimas per mėnesines, naujo gleivinės sluoksnio susidarymas, vešėjimas ir sekrecija. Todėl kiekvienų mėnesinių metu cistose kaupiasi vis daugiau seno, tamsiai rudo, panašaus į tirštą šokoladą kraujo (kartais šios cistos dar vadinamos „šokoladinėmis”). Cistos palengva didėja. Jos yra apgaubtos stora jungiamojo audinio kapsule. Pro kapsulėje atsiradusias mažas mikroskopines angeles į pilvo ertmę po truputį, bet nuolatos, vis išteka cistos turinio, todėl susidaro gausios sąaugos aplink kiaušides, kiaušintakius, užgimdinėje įduboje, mažajame dubenyje atsiranda naujų endometriozės židinių. Endometrioidinės cistomos dažniausiai būna vienkamerinės, bet daugybinės, vienoje arba dažniau abiejose kiaušidėse, apvalios ar neaiškių ribų, įvairaus dydžio (3-20 cm skersmens), aplink jas – daugybė sąaugų su aplinkiniais mažojo dubens organais ir žarnų kilpomis. Be šių pokyčių matyti tamsiai rudų kraujingų židinėlių laisvame kiaušidės paviršiuje, randelių, įtraukimų užgimdinėje įduboje ir mažojo dubens ertmę išklojančioje pilvaplėvėje. Endometrioidinės cistomos yra gerybiniai kiaušidžių navikai, gydomi operaciniu būdu ir vaistais endometriozei gydyti. Tačiau endometrioidinė cistoma gali supiktybėti ir virsti endometrioidine adenokarcinoma (vėžiu), kuris sudaro apie 2% visų piktybinių epitelinių kiaušidžių navikų.
Funkcinės cistomos dažniausiai išnyksta savaime arba gydomos geriamaisiais hormoniniais preparatais, o kiti gerybiniai kiaušidžių navikai turi būti operuojami, nes daugelis jų yra linkę supiktybėti. Kai kurios cistomos greitai auga; todėl jokiu būdu nepaliekamos savieigai, stebimos, gydomos medikamentais arba operuojamos. Kadangi moters amžius yra vienas iš kiaušidžių navikų rizikos faktorių, todėl perkopus 40 metų amžiaus ribą, visos nustatytos cistomos kruopščiai ištiriamos dėl piktybiškumo.

Į viršų