Gimdos mioma. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Maža mioma paprastai nesukelia jokių nusiskundimų. Išplitusi mioma sukelia Gali būti lėtinis, bukas, nepastovus, maudžiantis skausmas strėnose ir pilvo apačioje, skausmingi lytiniai santykiai. Skausmas intensyvesnis mėnesinių metu. Stiprų skausmą sukelia tik miomos komplikacijos: sąrėminį – didelė mioma, deformuojanti gimdos ertmę, auganti žemyn gimdos ertmėje kaklelio link (vadinama „gimstančia”); staigų diegiantį skausmą – miomos nekrozė dėl jos mitybos sutrikimo ar apsisukus miomos kojytei. Didelių matmenų miomos sukelia spaudimo į gretimus organus reiškinius. Kai mioma spaudžia šlapimo pūslę, šlapimas susilaiko arba dažnai varo šlapintis, nelaikoma šlapimo. Kai mioma spaudžia dešinįjį arba kairįjį šlapimtakį, sutrinka šlapimo nutekėjimas iš inkstų į šlapimo pūslę; tuomet staiga atsiranda labai stiprus skausmas juosmenyje, „dieglys” plinta žemyn į išorinių lytinių organų sritį, kirkšnis, vidinį šlaunų paviršių, gali prasidėti inksto geldelės uždegimas. Mioma, spaudžianti tiesiąją žarną, sukelia buką lėtinį skausmą, „tempimo” jausmą, vidurių užkietėjimus, dujų susilaikymą, vidurių pūtimą, pasunkina tuštinimąsi. Miomų kitimas ir augimo greitis labai individualus. Miomos sparčiau auga nėštumo metu (kintant lytinių hormonų pusiausvyrai organizme), o po menopauzės savaime regresuoja. Kartais miomų dydis nekinta ištisus dešimtmečius. Su amžiumi miomų gali daugėti. Pačios savaime miomos dažniausiai neišnyksta.