Endometriozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Endometriozė – tai liga, kuria susergama, kai panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Tai antra pagal dažnį ginekologinė patologija.

Medicininis gydymas

Endometriozės gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, moters amžiaus ir sukeliamų simptomų. Gydymas yra kompleksinis – operacinis ir medikamentinis.

  • Būtina koreguoti nervų sistemos sutrikimus, vengti stresinių situacijų, psichoemocinių traumų, didelių fizinių perkrovų, reguliuoti darbo ir poilsio režimą, vartoti organizmą stiprinančius multivitaminus.
  • Jei nustatyta I endometriozės stadija, pacientės amžius ties menopauzės riba, nėra ryškių ligos simptomų, ligonė gali būti tik stebima; jeigu yra I endometriozės stadija jaunai moteriai arba II-IV endometriozės stadija bet kokio amžiaus moteriai, gydymas yra būtinas. Dažniausiai užtenka laparoskopinio operacinio gydymo būdo ir endometriozės židinių suardymo, tačiau labai išplitusios endometriozės atveju gali būti atliekama laparotomija ir radikali operacija – kiaušidžių, kiaušintakių ir visos gimdos pašalinimas.
  • 3 mėn. prieš operaciją gali būti skiriamas medikamentinis gydymas endometriozės židinių sumažinimui. Pašalinus gimdą su abiem kiaušidėmis, po operacijos turi būti skiriama pakaitinė moteriškų lytinių hormonų terapija.

Konservatyvus gydymas-tai gydymas vaistais.Dažniausiai skiriami hormoniniai preparatai. Hormonai slopina estrogenų sintezę organizme, sukelia endometriozės židinių sunykimą – atrofiją, nutraukia jų vešėjimą ir kraujavimo ciklus. Efektyvaus gydymo rodiklis – gimdos gleivinės sunykimas, visiškai išnykusios mėnesinės, užslopinta kiaušidžių veikla; tik tuomet nyksta ir endometriozės židiniai. Gydymui naudojamos 4 vaistų grupės: mažų estrogenų dozių monofaziniai geriamieji kontraceptikai, progestinai (gestagenai), antiprogestinai ir gonadotropinus išlaisvinančių hormonų agonistai (GnRH agonistai). Visi šie vaistai skiriami tik griežtai pagal indikacijas ir tik gydytojo, individualiai kiekvienai ligonei pagal klinikinę situaciją, nes sukelia daug pašalinių reiškinių.

  • Monofaziniai geriamieji kontraceptikai dėl savo švelnaus poveikio endometriozei gydyti skiriami retai, tik esant I-II ligos stadijai, jei moteris jauna ir ateityje nori turėti vaikų. Tuomet atliekamas operacinis endometriozės židinių pašalinimas, o po to skiriami mažų estrogenų dozių monofaziniai geriamieji kontraceptikai 6-12 mėn. iš eilės. Šie vaistai taip pat gali būti skiriami ir esant labiau pažengusiai ligai po pravesto 6 mėn. gydymo GnRH agonistais, norint išvengti ligos progresavimo. Gydant monofaziniais geriamaisiais kontraceptikais, 60-95% ligonių išnyksta skausmai mažajame dubenyje, tačiau liga praėjus metams po gydymo 18% ligonių recidyvuoja.
  • Skiriant progestinus (gestagenus), ligos gydymo efektas didesnis, bet pašaliniai reiškiniai taip pat stipresni. Jaunai moteriai sukeliama dirbtinė menopauzė: užslopinama kiaušidžių veikla, suplonėja ir sunyksta gimdos gleivinė, visiškai dingsta mėnesinės, gali būti pykinimas, vėmimas, nutukimas, skysčių susilaikymas organizme, labai stiprūs galvos skausmai net iki psichozės (dėl smegenų paburkimo), kraujavimas iš gimdos dėl estrogenų trūkumo, depresija ir nuotaikos svyravimai. Gydoma 3-6 mėn. Papildomai pašaliniams reiškiniams sumažinti skiriamos normalios kasdieninės natūralių estrogenų dozės.
  • Galvos skausmas, pabrinkimai ir skysčių susikaupimas organizme gydomi diuretikais – šlapimą varančiais vaistais, kava, stipria arbata.
  • Antiprogestinai padidina vyriško lytinio hormono testosterono kiekį kraujyje, iki minimumo sumažina estrogenų kiekį kraujyje, nutraukia ciklinius gonadotropinių hormonų kitimus, sukelia endometriozės židinių degeneraciją ir išnykimą. Jie sukelia nemažai nepageidaujamų šalutinių reiškinių (pykinimą, raumenų mėšlungį, nutukimą, plaukų slinkimą iki nuplikimo, spuogus, seborėją, odos riebumą), todėl jaunoms moterims vartojami tik tada, kai dėl endometriozės yra gausūs kraujoplūdžiai iš gimdos. Tačiau turi išskirtinį imunologinį efektą: gerai veikai gydant ne tik endometriozę, bet ir greta esančias autoimunines ligas.
  • GnRH agonistai yra efektyviausi: jiems veikiant pradeda mažiau gamintis gonadotropinų, kiaušidės gamina mažiau lytinių hormonų ir vystosi dirbtinės menopauzės būklė. Šie vaistai purškiami į nosį arba leidžiami injekcijomis į šalia bambos esantį riebalinį paodį. Vaistai išleidžiami pritraukti į vienetinius sterilius švirkštus su specialia adata. Gydoma ilgiau negu 6 mėn. Svarbiausi GnRH agonistų sukeliami pašaliniai reiškiniai yra didelė gimdos gleivinės atrofija ir osteoporozė (kaulų išretėjimas). Osteoporozė gydoma normaliomis kasdieninėmis organizmui reikalingomis estrogenų dozėmis ir kalcio preparatais.

Gydant endometriozę, būtinai skiriami enzimai; jie sumažina sąaugų kiekį ir apsaugo nuo naujų endometriozės židinių atsiradimo. 50-60% atvejų endometriozės židiniai nejautrūs GnRH agonistams, todėl tuomet sisteminiai enzimai ypač efektyvūs. Tai fermentiniai preparatai, kurie beveik neturi šalutinių reiškinių, iš esmės gerai toleruojami, net ir gydant ilgai, didelėmis dozėmis.

Į viršų