Daugiavaisis nėštumas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Daugiavaisiu nėštumu vadinamas toks nėštumas, kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių.
Tokie nėštumai sudaro 0,7-1,6 proc. visų gimdymų. Dvynukai pasitaiko vienąkart iš 80, trynukai – vienąkart iš 6400, o ketvertukas – vienąkart iš 512000 gimdymų.

Ligos eiga

Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka didesnis krūvis. Tik 15-30 proc. moterų nėštumo eiga būna normali, kitoms prisideda įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų.
Gimdos didumas ir nėščiosios pilvo apimtis neatitinka nėštumo laiko – jie yra didesni negu turėtų būti pagal nėštumo trukmę esant vienvaisiam nėštumui.
Moteris tuo pačiu metu skirtingose vietose ir priešingose pilvo pusėse jaučia vaisių judesius.
Apie 90proc. atvejų abu dvynukai guli gimdoje išilgai, 45 proc. – abu galvutėmis žemyn, 5 proc. – abu sėdynėlėmis žemyn ir 40 proc. – vieno pirmeiga galvinė, kito – sėdyninė. Labai retai (0,5 proc.) abu dvynukai guli skersai, 5,5 proc. atvejų – vienas skersai, kitas – išilgai. Trynukų ar ketvertuko atveju vaisių padėtis gimdoje yra įvairi.
15-20 proc. nėščiųjų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu atsiranda kraujingų išskyrų iš lytinių takų dėl žuvusio vieno iš embrionų. Diagnozuoti šią patologiją galima ultragarsu. Jeigu nors vienas vaisius lieka gyvas, nėštumas tęsiamas.
Vieną kiaušialąstę visada apvaisina tik vienas spermatozoidas; dvi kiaušialąstes apvaisina du atskiri tos pačios spermos spermatozoidai.
 
  • Dvynukai iš dviejų apvaisintų kiaušinėlių visuomet turi atskiras placentas, nors placentos kartais yra labai susiglaudusios, greta, atskiras vaisiaus vandenų pūsles ir atskirus vandenų pūslės dangalus. Vaisiai formuojasi savarankiškai. Tokie dvynukai gali būti vienos arba skirtingų lyčių, jų kraujo grupės vienodos arba skirtingos (nors jie to paties tėvo), nebūtinai panašūs kaip du vandens lašai (panašumas kaip tarp kitų brolių ir seserų). Dvynukai iš dviejų apvaisintų kiaušinėlių sudaro du trečdalius visų dvynių, pasitaiko dažniau.
  • Atvejai, kai dvynukai formuojasi iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, yra retesni. Tokie dvynukai sudaro vieną trečdalį visų dvynių. Dvynukai iš vieno apvaisinto kiaušinėlio yra vienos lyties, panašūs kaip du vandens lašai, yra tos pačios kraujo grupės. Per pirmąsias dvi savaites po apvaisinimo apvaisintas kiaušinėlis pasidalija į dvi genetiškai identiškas simetrines dalis. Kai apvaisintas kiaušinėlis pasidalija apie 5-7 parą po apvaisinimo, dvynukai turi vieną placentą, bet atskiras vaisiaus vandenų pūsles. Jei apvaisintas kiaušinėlis pasidalija į dvi dalis praėjus 7 paroms po apvaisinimo, dvynukai turi vieną placentą ir vieną vaisiaus vandenų pūslę. Jei apvaisintas kiaušinėlis pasidalija po 13 parų, dvynukai dažnai visiškai neatsidalija ir vaisiai lieka suaugę įvairiomis kūno dalimis. Tai vadinamieji Siamo dvyniai.
  • Trynukai gali būti tiek vienos lyties, tiek atskirų lyčių, panašūs ir nepanašūs. Šiuo atveju vaisiai gali vystytis iš trijų atskirų apvaisintų kiaušinėlių arba visi trys iš vieno apvaisinto kiaušinėlio arba vienas vaisius iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, o kiti du – iš kito apvaisinto kiaušinėlio. Toks nėštumas turi būti itin įdėmiai prižiūrimas ir sekamas gydytojų. Daugiavaisio nėštumo metu gresia persileidimas ir priešlaikinis gimdymas, moterys dažniausiai neišnešioja iki gimdymo termino. Todėl, siekiant išvengti komplikacijų, 38-40 nėštumo savaitę moterys planine tvarka guldomos į ligoninę ir nėštumas užbaigiamas.

Į viršų