Bakterinė vaginozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Bakterinė vaginozė (makšties disbakteriozė) – yra ne lytiniu keliu plintanti liga, tačiau būklė susijusi su lytiniu aktyvumu ir lytinių partnerių skaičiumi, nors serga ir lytinio gyvenimo negyvenančios moterys ir mergaitės. Simptomai: niežulys, perštėjimas, deginimo pojūtis, žuvies kvapo išskyros.

Ligos eiga

Žmogaus organizme gyvena apie 400-500 ivairių rūšių bakterijų ir grybelių. Jų galima rasti virškinamajame trakte, kvėpavimo, šlapimo ir lytinių organų sistemose. Šie mikroorganizmai (mikrobiota) sąveikauja tarpusavyje ir su mūsų organizmu.
Moters genitalijų mikroaplinka funkcionuoja kaip mikrobinės ekosistemos dalis. Mikroflora labai įvairi ir skirtinga, ją sudaro nuo 5 iki 15 skirtingų rūšių bakterijų.
Normaliąją mikroflorą sudarančių mikroorganizmų tarpusavio ryšių pakitimai nulemia makšties infekcijų atsiradimą. Makštyje esančių laktobacilų kiekis varijuoja menstruacinio ciklo metu, pavyzdžiui prieš mėnesines jų sumažėja. Pieno rūgšties bakterijų kiekis priklauso ir nuo moters amžiaus bei estrogenų lygio: daugiausia laktobacilų randama naujagimystėje ir reprodukciniame amžiuje, mažiausiai vaikystėje ir pomenopauzėje, kuomet ir estrogenų lygis žemiausias.
Makšties ekosisitemos pokyčiams turi įtakos vidiniai ir išoriniai veiksniai: įvairios lėtinės ligos (pvz. cukrinis diabetas), antibiotikoterapija, imunoglobulinai, kontraceptikų naudojimas (ir hormoninių tablečių, ir gimdinių spiralių), makšties plovimai antiseptiniais tirpalais bei lytinis partneris.
Bakterinė vaginozė prasideda tada, kai makšties aplinka sušarmėja ir čia tarpstančios anaerobinės bakterijos pradeda intensyviai daugintis, aerobų skaičių viršydamos šimtus ir tūkstančius kartų. Pagrindiniai sukelėjai: Gardnerella vaginalis, Prevotella spp., Peptostreptococcus spp., Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum, Mobiluncus spp.

Į viršų