Abortas (persileidimas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Abortu, arba persileidimu, vadinamas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės, kai vaisius užgimsta negyvybingas, mažesnis kaip 25 cm ir sveria mažiau kaip 500 g.

Ligos tipai ir etapai

Visi naujagimiai, kurie užgimę patys įkvepia, jiems plaka širdis ar pulsuoja virkštelė, nesvarbu kiek sveria ir kokio ūgio, yra slaugytini. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių – vėlyvuoju. Jis gali būti savaiminis ir dirbtinis, legalus ir nelegalus. Savaiminis abortas – tai toks nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta prieš moters norą. Dirbtinis abortas – tai dirbtinis nėštumo nutraukimas moteriai pageidaujant (iki 12 nėštumo savaitės), atliekamas gydytojo akušerio-ginekologo medicinos įstaigoje. Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas ir vėliau, tačiau tai daroma tik pagal griežtas medicinines indikacijas (tyrimais patvirtinus daugybinius, su gyvybe nesuderinamus vaisiaus apsigimimus arba dėl itin sunkių moters organizmo ligų, kai nėštumas kelia rimtą pavojų jos gyvybei), tik moteriai sutikus ir tik trečio lygio universitetinėse klinikose gydytojų ginekologų priežiūroje. Kriminaliniu abortu vadinamas toks abortas, kai nėštumas nutraukiamas įstatymu nenustatytu būdu, ne ligoninėje ir ne gydytojo (kartais jį atlieka ir gydytojas). Toks abortas sukeliamas į gimdą suleidus įvairių cheminių medžiagų, neretai nuodingų, arba priemonėmis, mechaniškai dirginančiomis gimdą. Visi šie būdai labai pavojingi, nes galima pradurti gimdą, sukelti audinių nekrozę, apsinuodijimą, gausų, sunkiai sustabdomą kraujavimą, be to, į gimdą patenka infekcija, kuri gali būti sepsio ir net mirties priežastis. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatoma baudžiamoji atsakomybė už kriminalinio aborto atlikimą ar bandymą jį atlikti.

Į viršų