Abortas (persileidimas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Abortu, arba persileidimu, vadinamas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės, kai vaisius užgimsta negyvybingas, mažesnis kaip 25 cm ir sveria mažiau kaip 500 g.

Tyrimas

Savaiminis persileidimas diagnozuojamas remiantis ligonės apklausa (atkreipiamas dėmesys į paskutinių mėnesinių datą, nusiskundimus, kraujavimo pradžią, skausmų pobūdį, ankstesnių nėštumų baigtį), apžiūra, bendru klinikiniu ištyrimu (pamatuojamas arterinis kraujospūdis, pulsas, temperatūra), makštiniu tyrimu (nustatomas gimdos dydis, konsistencija, anatominė padėtis, gimdos priedų patologiniai pokyčiai, skausmingumas, gimdos kaklelio būklė – atviras ar uždaras, ar kaklelio kanale nėra embriono dalies, choriono audinių, priegimdžio pakitimai – laisvi ar infiltruoti, ar neišsipūtusi užgimdinė įduba, įvertinamas išskyrų pobūdis, kraujavimo gausumas). Ultragarsiniu tyrimu įvertinama ar nėštumas gimdoje, jo dydis, embriono gyvybingumo požymiai, vidinių lytinių organų būklė. Tikslinga nustatyti hormonų (chorioninio gonadotropino, estrogenų, progesterono) kiekį kraujyje, o jei yra ir antinksčių patologija – 17-ketosteroidų koncentracija paros šlapime. Jeigu nėra uždegiminių ar kitų komplikacijų, bendras kraujo ir šlapimo tyrimas būna be patologinių pokyčių. Esant nesivystančiam nėštumui, būtina patikrinti kraujo krešumo rodiklius (ištiriamas protrombino ir fibrinogeno kiekis, fibrino degradacijos produktai, dalinis tromboplastino aktyvacijos laikas).

Į viršų