Sarkoidozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Sarkoidozė – tai sisteminė nežinomos kilmės granulominė liga, pažeidžianti daugelį organų, dažniausiai plaučius. Simptomai: silpnumas, sausas kosulys, dusulys, padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai.

Ligos eiga

Sarkoidozė – sisteminė liga, kuri gali pažeisti tiek visą organizmą, tiek ir pavienius organus. Dažniausiai sarkoidozė pažeidžia plaučius, limfmazgius, odą, kepenis ir akis. Ši liga gali pažeisti taip pat blužnį, širdies raumenį ir laidžiąją sistemą, nervų sistemą, virškinamąjį traktą, rečiau – inkstus, kaulus ir kitus organus bei audinius. Todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Tačiau didelė dalis ligonių, sergančių sarkoidoze, niekuo nesiskundžia ir liga aptinkama atsitiktinai, atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Sergantieji sarkoidoze gali skųstis bendraisiais simptomais (nuovargiu, silpnumu, kūno masės mažėjimu, šiek tiek padidėjusia kūno temperatūra) ir neryškiais kvėpavimo takų pažeidimo simptomais (sausu kosuliu, kvėpavimo diskomfortu bei dusuliu). Rečiau nustatomi ūminės sarkoidozės simptomai: padidėję krūtinės ląstos limfmazgiai, stambiųjų sąnarių skausmas, mazginė eritema (t.y. šviesiai raudonos spalvos poodiniai mazgai, dažniausiai išryškėjantys abiejų kojų priekiniuose paviršiuose). Sarkoidozės eiga dažniausiai būna banguojanti, ligonio savijauta tai pagerėja, tai pablogėja. Daugumai ligonių, sergančių sarkoidoze, ligos požymiai išnyksta per kelis mėnesius ar kelerius metus. Ypač palanki ūminės sarkoidozės prognozė (dauguma atvejų pagyja savaime per kelis mėnesius). Tačiau daliai ligonių būna nuolatinių ligos simptomų ir jie tampa nedarbingi.

Į viršų